Apkabinkime Dreve, biciuliai,
Nusilenkime šilo motulei,
Prie širdies glauskim ošiancia giria,
Puoškim darbu ir šlovinkim lyra.
Šiais žodžiais poetas Anzelmas Matutis kviete
biciulius i savo ranku darbo statini – Dreve. Gražioje
Uosupio upelio ilomeje apie 1972-uosius metus išaugo
neiprasta tyliam ir paprastam Pauosupes kaimeliui trobele.
Pastatyta ant 23 girnu akmenu, pasipuoše ji kreivu
medžiu sasparomis, o savo aki – idomios formos langiuka
– atgreže i laumiu liepta. Šešiasienis
namelis pastatytas iš netašytu rastu, plyšiai
užkamšyti samanomis. Stogas dengtas lentutemis
(pirmasis stogas buvo šiaudinis, taciau jis sudege), poetas
virš stogo buvo iškeles lyra – poezijos simboli
(ji sutrunijo).
Nameli nuo kaimo puses skiria egliu šaku tvora, o
varteliai – tai dvieju medžiu kamienai, suauge bendra
šaka. Kiemo viduryje stovi tikra dreve – ikastas
didelis medžio kamienas. Viršuneje, ant
atsikišusios šakos, A. Matutis buvo pakabines
nedideli varpa (deja, jis nukrito). Ši tikroji dreve sena
sena, net su trimis aviliais, todel poetas ja labai
didžiavosi, sakydamas, kad tokiu visoj Europoj tik keletas
tera. Ant jos pritvirtinta lentele su žodžiais:
Aš giriu šlove– biciuliu dreve.
