-
Difficulty:
-
-
Terrain:
-
Size: 
(micro)
Related Web Page
Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions
in our disclaimer.
There are even more interesting buildings around
Pirmuosius Panevežio švietejus161. Panevežio Švc. Trejybes
bažnycios fasadas pijoru vienuolius 1727 m. šiame mieste ikure
Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belazaras ir Bernatoniu
seniunas Kristupas Dembskis, ipareigoje juos ikurti ir išlaikyti
gimnazija. Vienuoliai pastate vienuolyna, mokykla ir medine
Švc.Trejybes vardo bažnycia. Po 1790 m. gaisro, smarkiai nukentejus
vienuolijos pastatams ir bažnyciai, buvo atstatytas murinis
vienaukštis vienuolynas, o 1803 m. - nauja bebokšte akmenu muro
bažnycia, iš pradžiu aptarnavusi tik vienuolyna ir mokykla, veliau
- ir dali Upytes parapijieciu. 1813 m. ji vienuolyno rektoriaus
kun. Silvestro Vialbulo pašventinta. Kadangi šventove buvo per
maža, kapinese pastatyta nedidele medine koplycia, skirta
vienuoliams ir ju mokiniams. Po 1832 m. vienuolynas uždarytas ir
naudotas kariuomenes reikalams, o Švc. Trejybes bažnycia 1847 m.
atiduota staciatikiams. Miesto katalikai kuri laika naudojosi
kapiniu koplycia, taciau 1864 m. pijoru kapines iš kataliku buvo
atimtos, koplycia uždaryta ir 1872 m. nugriauta. Jos vietoje
pastatyta nedidele cerkvele. 1832 metais Švc. Trejybes bažnycioje
buta penkiu mediniu altoriu. Didiji, dvieju tarpsniu altoriu puoše
Švc. Trejybes ir Švc. Marijos Sopulingosios
paveikslai.Presbiterijoje stovejo du šoniniai altoriai. Vienas,
dvieju tarpsniu, su šv. Antano ir Censtochavos Marijos, padabintos
sidabrine auksuota karuna, paveikslais. Kitas - vieno tarpsnio, su
šv. Juozapo atvaizdu. Bažnycioje buvo saugomi pijoru vienuolyno
fundatoriu K.Dembskio ir K.Belazaro portretai. Nuo pat savo veiklos
pradžios Panevežyje pijoru vienuoliai rupinosi pradine mokykla ir
kolegija, kurios veike iki pat vienuolyno uždarymo 1832 m. 1782 m.
joje mokesi 87, 1799 m. - 86 mokiniai. Pirmoje XVIII a. puseje
vienuolyne vyko filosofijos studijos, buvo ivairiomis mokslo
knygomis turtinga biblioteka. Edukacine komisija pradine mokykla
pakele i triklase (joje mokesi apie 100 mokiniu, 1826 m.- jau 139).
1803 m. mokykla paversta keturklase. Pas pijorus mokesi garsus
architektas Laurynas Gucevicius. 1840 m., pastacius buvusiame
pijoru vienuolyno sklype naujus statinius, iš Troškunu i Paneveži
atkelta šešiamete bajoru mokykla. Ji 1858 m. perorganizuota i
gimnazija, o veliau, 1863 m. caro valdžiai ja uždarius, 1872 m.
patalpos perduotos naujai kuriamai mokytoju seminarijai. Per
Pirmaji pasaulini kara vokieciai bažnycioje buvo isirenge karo
belaisviu stovykla. Katalikai ja atgavo 1918 m. ir kun.164.
Skulptura „Šv. Elžbieta Vengre” J. Maciejausko iniciatyva buvo
atnaujinta, remonto darbais rupinosi gimnazijos kapelionas J.
Ruškys. I bažnycia perkelti trys seni altoriai iš Klovainiu. 1919
m., šv. Kazimiero diena, bažnycia pašventinta. Cia miestieciai
galejo dalyvauti šv. Mišiose, aukojamose moksleiviams ir Panevežio
igulos kariams. 1927 m. Švc. Trejybes bažnycia atiduota marijonu
globai. Bažnycios rektorius kun. marijonas Jurgis Tilvytis išpuoše
bažnycios vidu. Šventove konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas.
1931 m. Martinas Kšanauskas jai paaukojo 3,72 kg varpa su irašu:
„Da pacem, Domine, in diebus nostris “. 1936 m. kun. Jono Senkaus
rupesciu Švc. Trejybes bažnycios interjeras vel buvo dekoruotas.
1939 m. marijonai pasistate naujokyna su vieša Švc. Mergeles
Marijos Nekalto Prasidejimo koplycia. Pasak dabartinio bažnycios
vikaro E.Troickio, prieš Antraji pasaulini kara bažnycioje vykdavo
gausus Marijos atlaidai, Švc. Marijos paveikslas budavo pakabinamas
lauke, apsides puseje. 1944 m. bažnycia gerokai sužalota. Po karo
rektorius kun. Stasys Mažeika šventove suremontavo, sutvarke
altorius. Vienuoliai veike Panevežyje iki 1948 metu, veliau
bažnycia buvo uždaryta ir paversta sandeliu. Nuo 1989 m. šventove
vel veikia, prie jos atkurtas ir marijonu vienuolynas. Bažnycia
neogotikinio stiliaus, vienabokšte, statyta iš akmens muro, jos
architekturoje regima neoromantinio, klasicistinio ir neogotikinio
stiliu jungtis. Papildoma pastato fasado vizualini efekta kuria
tinkuoto orderio elementu, suporintu piliastru saskambis su
grubletomis, turtingu atspalviu sienomis. Bažnycioje yra penki
altoriai, interjeras santurus. Vidaus erdve pilioriai dalija i tris
navas. Pagrindinis didžiojo, santuriu šiuolaikišku formu altoriaus
akcentas yra tarsi kylanti i viršu Kristaus skulptura ir didžiaja
apsides lubu dali užimantis Švc. Trejybe vaizduojantis vitražas.
Altoriaus kompozicija iremina dvi apvalios kolonos, laikancios
nesujungto karnizo dalis. Šoniniu navu emporu langai dekoruoti
moderniais, ivairius katalikybes istorijos momentus vaizduojanciais
vitražais. Seniausi dabartineje bažnycioje esantys paveikslai -
1881 m. Mielnickio Varšuvoje tapyta drobe, vaizduojanti Šv. Mykola
Arkangela, ir Švc. Trejybes paveikslas. R. M. Reguliniai
kunigaiKitos vienuoliju kongregacijosPanevežys, Sodu g. 2, 3
Bažnycia ir vienuolynas veikiantys, tel. (25) 46 57 86, 46 88 43
http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Panevez.htm
Additional Hints
(Decrypt)
va gur jnyy