[EN] In Lithuanian the place is called "Velnio duobe" - Devil's Pit. It is located in Aukstadvaris national park. It is one of most popular visiting place in this park. Moreover, the place is involved in a list of 100 the most protected monuments of nature in the Europe. It is a pit of 40m deep, and the diameter of the pit is 210m (top) and 63m. (bottom). There are several scientific versions of coming of the pit and also there are several legends about this place.
Several photos:
Panorama of Devil's Pit
[LT] Velnio duobe Velnio duobe
(arba Velniaduobe) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km i šiaures vakarus nuo Aukštadvario (Traku raj.), važiuojant link Beižioniu, Aukštadvario girininkijoje (10,16 kv.), Kalvu miško šiaurineje dalyje. Geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 metais. Plotis 60-65 m – 200-200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Itraukta i Europoje labiausiai saugomu 100 gamtos paminklu saraša. Velnio duobe yra intriguojantis turistinis objektas, kuri verta aplankyti. Irengta apžvalgos aikštele. Už keliu kilometru i šiaures vakarus stukso Gedanoniu kalva, viena aukšciausiu pietu Lietuvoje (257 m).
Kilmė
Specialistai ivairiai aiškina jos kilme. Gal toje vietoje po smelio sanašomis ilgai tunojo nuo ledynmecio išlikes ledo luitas. Klimatui atšilus, jis palaipsniui ištirpo, ir liko gili piltuvo formos duobe. Piltuvo formos duobe galejo išlikti del spejusios užaugti augalijos, kuri sutvirtino stacius šlaitus. Velnio duobes dugne yra susiformavusi pelkute. Yra ir kitu samprotavimu apie šito gamtos paminklo kilme. Viena ju teigia, kad Velnio duobe susiformavo nuo ledyno pakrašcio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srove. Kita teigia, kad dauba susidare požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas. O dar vieni teigia, kad Velnio duobe kažkada išmuše cionai nukrites meteoras... Visos šios hipotezes turi savu argumentu ir kol kas galutinai neatmestos.
Legendos
Pirmoji yra apie tai, kad kadaise esa cia stovejusi bažnycia. Karta keleivis, eidamas pro šali, pamates kuniga, susidejusi su mergina. Neiškentes ir ištares: „Kad tu skradžiai žemen!“ Vos taip pasakes – kunigas prasmeges kartu su merga ir bažnycia. Kai duobeje buve vandens, akyli žmones ižiuredave ten bažnycios bokštus. Pasak kito padavimo, i ka tik pastatyta Užugoscio bažnycia arkliais buves vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukes vežimo ratas, ir varpas nuriedejes i gilia duobe. Veliau Užugoscio bažnycioje buves ikeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardaves Velnio duoben nugarmejes varpas. Treciojoje legendoje pasakojama, kad kadaise cia banda ganes piemuo ir nepastebejes, kaip veršiukas i duobe ismukes ir nugarmejes. Pamates ji plaukianti ežere, telkšanciame netoliese. Dabar ta ežera vadina Atveršiu. Taip pat yra legenda ir apie tai, kad toje vietoje gyvenes nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norejo ja vesti, bet pats jau buvo karta vedes ir negalejo antra karta tuoktis bažnycioje, o mergina kitaip nesutiko už jo teketi. Tada jie abu nuejo pas klebona. Tas vyras išsieme karda ir grasindamas liepe juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradejo tarti priesaikos žodžius, bažnycia su jais visais nugrimzdo i gelmes. Gyvulius gane piemenys dar tris dienas girdeje varpu skambesi. Sakoma, kad anksciau kai kada piemenys rasdavo velniu išmestu kryželiu. Budavo atsitikimu, kada genamos karves užeidavo ant duobes liuno ir išplaukdavo i Škiletu ežera. Praeiviai nakti dažnai girdedavo kažkokius šukavimus. Visa tai darydave velniai, del to ir kilo pavadinimas „Velnio duobe“. Velnio duobe -itraukta i Europoje labiausiai saugomu 100 gamtos paminklu saraša.
Daugiau informacijos:
turizmas.info
Panorama