LT - Jurgis Bielinis gimė 1846 m. kovo 16 d. Purviškių vienkiemyje prie Suosto. 1873 m. pradėjo verstis nelegalių, tradiciniais lotyniškais rašmenimis spausdintų, lietuviškų knygų platinimu. Tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kunigo Johano Zabermano, kuris Tilžėjė leido lietuvišką spaudą, ryšininku. Be to, Vilniuje ėmė ir platino knygas iš Zavadskių spaustuvės, nes iki 1879 m. Rusijos valdžia leido laisvai pardavinėti iki lietuviškos spaudos draudimo išleistas knygas. Su lietuviška spauda keliaudamas iš Tilžės, apsistodavo Pasvalio ūkininko Jono Avižonio namuose, lankydavosi pas Šemberius.1883 m., apsilankęs Garšviuose, susipažino su Kazimieru Ūdra. Suradę bendrą kalbą, 1885 m. kartu su kitais bendraminčiais įkūrė Garšvių knygnešių draugiją ir tapo jos dalininku. Šioje draugijoje vieni rūpinosi spaudos pirkimu Mažojoje Lietuvoje, kiti ją pernešdavo per sieną, treti veždavo į Garšvius, o dar kiti ją platindavo po Lietuvą. Jurgis Bielinis palaipsniui sukūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platinimų tinklą, o bendraminčiai vadino jį Ministru. Daug pagarsėjusių knygnešių iš jo išmoko knygnešystės amato: kaip saugiai pereiti sieną, kaip toliau gabenti ir platinti spaudą. Pats J. Bielinis daugiausia spaudą platino Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės apskrityse, organizavo jos prenumeratą. Spaudinių latvių kalba nugabendavo ir į Latgalą, nes spauda lotyniškais rašmenimis Latvijoje taip pat buvo uždrausta. Nuo 1890 m. dėl persekiojimų namuose beveik negyveno. 1895 m., Rusijos valdžiai susekus Garšvių draugiją ir ją likvidavus, spaudą ėmėsi platinti vienas. Knygnešys sienos apsaugos sargybiniams ir policininkams buvo įkliuvęs gal net 5 kartus, bet visada sugebėdavo išsisukti, dažnai davęs kyšį. Nesiliovė platinęs knygas net valdžiai paskelbus jo paiešką ir paskyrus premiją už išdavimą. Manoma, per 31 metus jis vienas arba su talkininkais per sieną pervežė ir Lietuvoje išplatino apie pusę tuo laiku Mažojoje Lietuvoje išleistos lietuviškos spaudos.
Bielinis rašė straipsnius į Aušrą, Varpą ir kitus leidinius. Pasirašinėdavo Lietuvos Teokrato Juozapo, Baltojo Erelio, J. B., Erelio, Jurgio, Juozapo slapyvardžiais. 1897 m., Mažojoje Lietuvoje iš Martyno Jankaus nupirkęs spausdinimo mašinėlę, parašė ir išleido valstiečiams skirtą neperiodinį laikraštį Baltasis erelis. 1899 m., Bitėnuose (Mažoji Lietuva, dabar Pagėgių savivaldybė), Martyno Jankaus spaustuvėje išleido knygelę Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje. 1900 m. Tilžėje ši knyga paaukota devynioliktojo amžiaus sukaktuvių atminimui. Daugiausia rašė Lietuvos istorijos ir valstiečių klausimais, kritikavo dvarininkus ir jų daromas skriaudas valstiečiams, teigė, kad Vakarų valstybių spaudimas Rusijai padės įkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurią valdytų iš valstiečių kilęs karalius. 1904 m., Rusijos valdžiai panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Jurgis Bielinis liko be darbo ir galėjo, nebijodamas persekiojimų, grįžti namo ir ūkininkauti, bet 31 metus platinęs spaudą, skaitęs laikraščius ir knygas, rašęs straipsnius ir knygeles, jis jau negalėjo dirbti kitaip. Turtų iš knygnešio amato taip pat nesusikrovė. Bandymai vėl bendradarbiauti to meto lietuvių spaudoje nebuvo sėkmingi – Jurgio Bielinio straipsniams trūko faktų ir istoriškumo. Be to, per tą laiką išaugo ir lietuvių spaudos lygis, todėl laikraščiai ir žurnalai jo straipsnių nebespausdindavo. 1911 ir 1912 metais vėl išleistas Baltasis erelisskaitytojų dėmesio nesulaukė. 1917 m., sudegus sodybai ir jos brangiausiam turtui – bibliotekai ir raštams, daugiausia lankydavosi pas savo pažįstamus. Jurgis Bielinis mirė 1918 m. sausio 18 d. Katinų kaime, seno pažįstamo Prano Mitkaus kieme prie kryžiaus (Joniškėlio valsčius). Palaidotas Suosto (Biržų rajonas) bažnyčios šventoriaus kapinaitėse.
Dabar Mitkų vienkiemyje pastatytas naujas kryžius visiems primena J. Bielinio nuveiktą darbą ir kad niekam nepavyko iš lietuvių atimti jų kalbos. Lobis Jus atves prie Jurgio Bielinio kapo. Kviečiame lobiautojus uždegti žvakutę ir taip padėkoti už jo ir visų kitų knygnešių darbą, dėl kurių mes galime šnekėti ir kalbėti lietuviškai. Netoliese esančiame Purviškių kaime yra išlikęs J. Bielinio ąžuolas bei jo sodyba, kuriuos galite aplankyti radę nuorodą pagrindiniame kelyje.
EN – Jurgis Bielinis was born in 1846, on 16th of March, in a steading Purviškiai, not far from Suostas. In 1873, Jurgis Bielinis started to illegally distribute Lithuanian books, written in Latin letters. Later, he became a signaller of bishop Motiejus Valančius and priest Johan Zaberman who was publishing Lithuanian press in Tilžė at that time. Moreover, Bielinis used to distribute books from Zavadskiai publishing house because till 1879 selling Lithuanian press, which was released till 1864, was not restricted by Russians. In 1885, together with Kazimieras Ūdra, established Garšviai Book Smugglers‘ Society. Members of this society had different roles – buying books in Lithuania Minor, smuggling them across the border, bringing it to Garšviai, distributing books in Lithuania. Step by step, Bielinis created the largest network of book smugglers and his fellows called him The Minister. Many famous books smugglers were taught by Bielinis. He instructed them how to safely cross the border, how to distribute the press. Bielinis himself usually distributed the books in Šiauliai, Panevėžys, Ukmergė districts, organized the subscription of new publications. He also used to bring Latvian books to Latgala because books with Latin letters were abolished there, too. Since 1890 he did not reside at home because of intesified persecutions. After 1895, when Garšviai Book Smugglers‘ Society was tracked and disabled, Jurgis Bielinis started to work alone. He was cought at least 5 times but managed to escape, mainly because of bribing the officers. It is thought that during 31 years of book smuggling he and his colleagues smuggled about half of Lithuanian press, published in Lithuania Minor. Bielinis also wrote articles in Lithuanian newpapers „Aušra“, “Varpas“ and others. He used to write books on everyday topics like oppression, misdeeds by Russians. Nevertheless, after allowing Lithuanian press again since 1904, Bielinis found himself useless – his writings were not wanted in the press, he had no longer to smuggle books. Moreover, his activity did not bring him fortune. Eventually, his homestead and personal library were destroyed in a fire in 1917. After that he spent most of time visitng relatives. He died in 1918, 18 of January, in the homestead of his friend Pranas Mitkus. He was buried in the cemetery of Suostas church churchyard (Biržai district).
Nowadays, there is a cross erected in Mitkus homestead. The cross reminds us of Bielinis‘ work and his love to Lithuanian language. Cache will lead you to the grave of Jurgis Bielinis. We encourage you to light a candle there in the memory of all book smugglers and their dedication to preserve the sacred thing – mother tongue. Not far from here (in Purviškiai village) there is Bielinis Oak and the place of Bielinis homestead. There are road signs leading you to these objects.
Suosto kapinių koplyčia
Jurgio Bielinio kapas
