Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šešupės dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 33 m ilgio, 40 m pločio šiaurės vakaruose. Čia supiltas puslankio formos 50 m ilgio, 2 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 12-13 m aukščio. Pietvakarinis aikštelės kraštas nugriuvęs į Šešupę. Aikštelė apardyta XVI a. – XVII a. senkapio, kraštuose iškasto apkaso. Piliakalnis apaugęs tankiais jaunais medeliais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Paminklo teritorijos plotas 7300 m². Tyrimai 1934 m. piliakalnio aikštelėje kasinėję lobių ieškotojai aptikto 4 kapus, XVI a. monetų. 1965 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.