Welcome to Panevezys - A2 (BYOP) Traditional Geocache

This cache has been archived.

Sandrius: Restore it later.

More
Hidden : 4/7/2013
Difficulty:
2 out of 5
Terrain:
2 out of 5

Size: Size: micro (micro)

Join now to view geocache location details. It's free!

Watch

How Geocaching Works
Looking for a different adventure?

Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions in our disclaimer.

Geocache Description:


En: Panevėžys, is the fifth largest city in Lithuania. As of 2011, it occupied 52 square kilometers with 113,653 inhabitants.
Panevėžys is situated in the middle of Lithuania; it is halfway between two Baltic capitals - Vilnius and Riga. The good geographical location with good road infrastructure, and the international highway Via Baltica provides opportunities for business. The city is connected by railway to Šiauliai (Lithuania) and Daugavpils (Latvia), as well as with Rubikiai/Anykščiai and Biržai by narrow gauge railway. This railway is preserved as a historical monument and serves as a tourist attraction. 6 km (3.73 mi) east of Panevėžys the Panevėžys Air Base is located.
History: Panevėžys was first mentioned in 1503, in documents signed by the Grand Duke of Lithuania Alexander I, who granted the town building rights to construct a church and other structures. Alexander II, is considered the founder of the city, which celebrated its 500th anniversary in 2003. The city lies on the old plain of the Nevėžis River. The city name means "along the Nevėžis." Throughout the 16th century, the city maintained a status of a Royal town. Communities of Poles, and Karaites, settled in the area as early as the 14th century. A Karaite Kenesa, and a Polish Gymnasium, existed in Panevėžys until the Second World War (the Polish version of the name of the city was Poniewież). In the 17th century, the part of the city on the left bank of the river started to develop and expand further. The town played an important role in both the November Uprising, and the January Uprising, and the fights for independence continued there in 1864. After the Industrial Revolution, at the end of the 19th century, the first factories were established in the city, and industry began to make use of modern machinery. As products were oriented towards the mass market, banking intensified and commerce increased. The educational system became more accessible, and literacy increased, as well. By the end of 19th century - the beginning of the 20th century, Panevėžys became a strong economic and cultural center of the region. At the time it was the fourth most important city in Lithuania. It was also a center of operations by local knygnešys. One of them - Juozas Masiulis in 1905 opened first Lithuanian bookstore and printing house. The building is still a landmark of Panevėžys, and local people are proud of a bookstore that has been functional for more than 100 years.
Between the World Wars, in the newly independent Lithuania, Panevėžys continued to grow. According to the Lithuanian census of 1923, there were 19,147 people in Panevėžys, among them 6,845 Jews (36%) (in Yiddish the town's name was פוניבעזש, transliterated as Ponevezh). The Ponevezh yeshiva, one of the most notable Haredi yeshivas in the history of the Jews in Lithuania, was established and flourished in the town. Rabbi Yosef Shlomo Kahaneman (1886–1969), was its rosh yeshiva (head) and president. Known as the "Ponovezher Rov", he was also the leading rabbi of Panevėžys. He managed to escape to the British Mandate of Palestine where he set about rebuilding the Ponevezh yeshiva in Bnei Brak where it still exists in modern Israel. It has a very large student body of young Talmud scholars.
The town's population rose to 26,000 between 1923 and 1939. On June 15, 1940, Russian military forces took over the city, as a consequence of the forced incorporation of Lithuania, into the Soviet Union. A number of political prisoners were murdered near the sugar factory. A large number of residents were exiled to Siberia or suffered other forms of persecution. After Germany attacked the USSR, Panevėžys was occupied by German forces, as it had been in the First World War. It acquired the status of a district center ("Gebietskommissariate") within the Reichskommissariat Ostland. During the Nazi occupation nearly all the Jewish population of the town was killed in 1943 during the Holocaust; only a few managed to escape and find asylum abroad.
In 1944 the city was yet again occupied by the Soviet Union leading to a new wave of political exiles and killings. After World War II, the natural process of the city's evolution was disrupted. The Soviet Communist Party, exercised dictatorial control, and the city was transformed into a major industrial center. During the 1960s and 1980s, several large-scale industrial companies were established. The Soviet authorities also destroyed the old town and only after protests by local people was total destruction of the old city center stopped.
The number of inhabitants increased from 41,000 to 101,500 between 1959 and 1979. In 1990, the population reached 130,000. After Lithuania regained its independence, the city’s industry faced some major challenges. For some time it was regarded as a place where plastics cooperatives were making large profits. A suburban region, called Plastic Kings Castles by the locals still remains from that era and contains very big and sometimes bizarre houses.
After independence, the population of Panevėžys fell somewhat and for a while most investments went to Vilnius or Klaipėda instead. With the economic growth in the early 2000s however, investment reached Panevėžys. Babilonas real estate project, the largest such project in the Baltic States with an 80 ha land area, has been developed in Panevėžys since 2004.

Lt: Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities ir Panevėžio rajono savivaldybės centras, Panevėžio miesto savivaldybė, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras, Panevėžio vyskupija. Yra įvairių tikėjimų bažnyčios ir cerkvės, 7 pašto skyriai (centrinis LT-35001). Galinė siaurojo geležinkelio Panevėžys – Anykščiai stotis. Svarbus pramonės ir kultūros centras. Dešiniajame Nevėžio krante yra Panevėžio senamiestis, kairiajame – Naujamiestis, dabartinis miesto centras. Miesto gimtadienis (miesto diena) švenčiama rugsėjo 7 d.
Apskrities centras Panevėžys yra patogioje geografinėje padėtyje. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė „Via Baltica“ magistralė, jungianti su dviejomis Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Varšuva (Lenkija) ir Ryga (Latvija). Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 240 kilometrų. Miestą kerta geležinkelio ruožas (didžioji miesto dalis yra į pietus nuo geležinkelio), veikia trys oro uostai (vienas iš jų privatus), eksploatuojami vietos reikmėms. Apie 6 km į rytus nuo Panevėžio centro yra Pajuosčio aerodromas. Per Panevėžį eina magisralės: E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha A2 Vilnius–Panevėžys E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai A9 Panevėžys–Šiauliai A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė Krašto keliai: 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys Panevėžys turi vakarinį aplinkkelį A17 Panevėžio aplinkkelis
Istorija: Legenda byloja, kad LDK Vytautas Didysis, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, 1414 metais, radęs čia senosios lietuvių tikybos šventyklą, tačiau dokumentiškai tai nėra užfiksuota. Tiksliai galima pasakyti tai, kad Panevėžio vardas paminėtas 1503 metų rugsėjo 7 d., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžio miesto vardą (Panevėžio dvaro žemės, buvusios dešiniajame Nevėžio krante, perduodamos Ramygalos parapijai). Šiame sklype dešiniajame Nevėžio krante (1507 m.) pastatyta bažnyčia, o šalia, kaip bažnytinė valda – smuklė, spirito varykla, pirtis. Taip ėmė kurtis Senasis Panevėžys (dabartinis Senamiestis). 1548 m. dvaro žemių patikros rašte, Nevėžio kairiajame krante jau minimas ir Naujasis miestas (dabartinis Naujamiestis). Naujasis Panevėžys, priklausantis didžiojo kunigaikščio dvarui, įsikūrė kairiajame Nevėžio krante ir greitai pralenkė Senąjį.
Miestas pamažu įgavo vis didesnę reikšmę – 1565–1566 m. Lietuvoje vykstant administracinei reformai Panevėžio dvaras tapo Upytės pavieto centru, o 1568 m. iš Krekenavos į Panevėžį atkeliamas pavieto teismas. 1661 m. Senasis Panevėžys gavo turgaus privilegiją. Nuo 1780 m. Senasis ir Naujasis Panevėžys ėmė jungtis, tais metais ėmė kurtis Mikolajavas (Mikolajevas) – gyvenvietė, pavadinta pagal jos savininką M. Tiškevičių. 1791–1792 m. tapo miestu (nors savivalda įvesta, bet nespėtai jai gauti privilegijos).
XIX a. 1-ojoje pusėje Senasis Panevėžys ir Mikolajavas tapo Panevėžio priemiesčiais (galutinai prijungti prie miesto 1915 m.). XIX amžiuje, pakankamai ekonomiškai ir politiškai stabiliame, susidarė gana palankios sąlygos ir Panevėžio miesto plėtrai. Tik tris kartus – 1812 m. pražygiuojant Napoleono armijai ir 1831 bei 1863 metų sukilimų metu miestas patyrė žymesnius sukrėtimus, kurių pasekmės buvo greitai likviduotos. 1811 m. Panevėžys rusų valdžios išpirktas iš privataus savininko, tai pagerino jo ekonominę ir politinę padėtį. XIX a. mieste įsikūrė sentikių bendruomenė. 1881 m. miestas nukentėjo nuo didžiulio gaisro. XIX a. pabaigoje miesto raidą paspartino nutiestas geležinkelis Radviliškis–Daugpilis, o 1899 m. ir siaurukas Švenčionėliai–Panevėžys. Tuo metu mieste buvo odos, saldainių, spirito, tabako fabrikėliai.
Pagrindinis tolesnių dviejų miesto istorijos šimtmečių bruožas yra nuolatinis ir greitas augimas, kuris reiškėsi gyventojų skaičiaus didėjimu bei ekonomikos, infrastruktūros, socialinės sferos ir kultūros plėtra. Miestas smarkiai nukentėjo I pasaulinio karo metu, sudegė apie trečdalis miesto. Tarpukariu miestas garsėjo malūnais, pastatyti linų apdirbimo, cukraus ir muilo fabrikai. 1927 m. įsteigta Panevėžio vyskupija. 1944 m. liepos 22 d. Panevėžį užėmė I. Bagramiano vadovaujama sovietų kariuomenė.
Po 1945 metų, pokario laikais, miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą. Plėtėsi miesto teritorija, išaugo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 1955–1965 m. pastatytos autokompresorių, „Ekrano“, kabelių, tiksliosios mechanikos gamyklos, stiklo fabrikas. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė. Vakarinėje miesto dalyje pastatyti nauji mikrorajonai – Klaipėda (architektės I. Daujotytė, I. Mumšienė, G. Bimbienė), Pilėnai (architektė G. Bilubienė), Kniaudiškiai (architektai V. Andriuška, M. Steponavičius ir kt.), Tulpės (architektai S. Katilius ir N. Garbaliauskienė). Miestas plėtotas pagal 1947, 1962 m. (architektė I. Daujotaitė), 1973 m. (architektas V. Bugailiškis) bendruosius planus.
Stambios pramonės augimas buvo ir iš dalies tebėra miesto gyventojų pasididžiavimo ir bendruomenės integracijos faktorius. Būtent jis keliems dešimtmečiams tapo panevėžiečių savivokos pagrindu. Greitas miesto augimas ir spartus gyventojų skaičiaus daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo gaminančiu, bet nei projektuojančiu, nei kuriančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. Panevėžyje nebuvo įkurta nė viena reikšmingesnė mokslo įstaiga, švietimo sistema per pastaruosius beveik tris šimtus metų netoli tepažengė nuo vidurinio mokslo lygio. Iš kultūros institucijų tik Panevėžio dramos teatras apie du dešimtmečius buvo pasiekęs aukštesnį nei nacionalinis teatras lygį. Miestas neturėjo galimybių suformuoti savo intelektualinio potencialo.
1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo greitas visuomenės integravimas į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jis vyksta visose – mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių sferose. Didžiausias išbandymas teko miesto pramonei, kuri turėjo labai greitai restruktūrizuotis ir prisitaikyti prie postindustrinės visuomenės diktuojamų sąlygų.
1993 m. patvirtintas dabartinis Panevėžio herbas.

De: Panevėžys (deutsch: Ponewiesch) ist eine litauische Großstadt im Norden des Landes – in jeweils rund 130 km Entfernung zwischen den beiden Landeshauptstädten Riga (Lettland) und Vilnius (Litauen). Der Name Panevėžys geht auf den Fluss Nevėžis zurück und bedeutet am Ufer des Nevėžis gelegen.[1]. Panevėžys liegt im gleichnamigen Distrikt Panevėžys einem Verwaltungsbezirk im Nordosten Litauens, wobei der Bezirk zur historischen Landschaft Oberlitauen gehört. Als fünftgrößte Stadt des Landes ist Panevėžys bereits die kleinste Großstadt in Litauen. Das Stadtgebiet von Panevėžys verfügt über eine Fläche 50 Quadratkilometern.
Panevėžys ist durch die Via Baltica mit Kaunas und Riga verbunden. Nach Vilnius führt eine Autobahn. In West-Ost-Richtung verläuft die Fernverkehrsstraße Palanga-Šiauliai-Kupiškis nach Daugavpils in Lettland. In der gleichen Richtung verläuft die Bahnverbindung von Kaliningrad via Klaipeda nach Panevėžys. Von hier aus führt die Strecke weiter via Rokiskis und Daugavapils in Richtung Moskau. Eine direkte Bahnverbindung nach Vilnius gibt es nicht – vielmehr ist ein Umstieg in Radviliškis erforderlich. Darüber hinaus gibt es eine Schmalspurbahn mit einer Spurweite von 750 mm. Diese besteht seit 1899 und ist damit die älteste ihrer Art in Europa. Sie verbindet auf einer Strecke von 69 km Länge Panevėžys über Anykščiai mit Rubikiai. Der weitere Streckenverlauf bis Utena ist stillgelegt. Sechs Kilometer östlich von Panevėžys liegt der frühere Militärflugplatz Panevėžys, der auch unter den Namen Pajuostis (ICAO: EYPP) bekannt ist.[9] Für Radfahrer hat die Stadt Panevėžys den Versuch unternommen, einen Radweg in Ost-West-Richtung quer durch die Stadt auszuweisen. Innerstädtisch verfügt Panevėžys über 13 Buslinien, wobei das gesamte Streckennetz eine Länge von 136,8 Kilometer und hat 223 Haltestellen aufweist.
Geschichte: Am 7. September 1503 wird Panevėžys in einem Brief des Großherzogs von Litauen Alexander dem I an den Bischof von Ramgyla erstmals urkundlich erwähnt.[2] Mit diesem Schreiben machte der Großherzog den Geistlichen zum Eigentümer der Ländereien rund um das zwischen den Flüssen Nevėžis und Lėvuo gelegene Gut Panevėžys. Bedingung hierfür war die Errichtung einer Kirche, wobei diese Holzkirche mittlerweile zerstört ist. Zum 500. Geburtstag der Stadt Panevėžys im Jahre 2003 wurde ein Denkmal für den Großherzog Alexander errichtet. Eine Besiedlung der Gegend durch Gruppen von Polen und Karäern bestand bereits im 14. Jahrhundert.
Unweit des Gutes Panevėžys wurden im 16. Jahrhundert die Siedlung Mikolajevas gegründet und auf der anderen Flussseite entstand die Ortschaft Naujasis (Neu-) Panevėžys. Im 19. Jahrhundert wurden diese drei Orte zur Stadt Panevėžys vereint. Im Jahre 1813 wurden Panevėžys die Stadtrechte verliehen. Bis Mitte des 19. Jahrhunderts waren nahezu alle Gebäude der Stadt in Holzbauweise errichtet, wobei diese Gebäude im Ersten Weltkrieg, als nahezu die gesamte Stadt abbrannte, zerstört wurden. Im Zeitalter zunehmender Industrialisierung gewann Panevėžys auch als Banken- und Handelsplatz an Bedeutung. Im Jahre 1927 wurde die Stadt zudem Bischofssitz.
Am 15. Juni 1940 übernahmen russische Militärs im Zuge der erzwungenen Eingliederung von Litauen in die Sowjetunion die Kontrolle der Stadt. In Zeiten der russischen Besatzung wurde eine Vielzahl von politischen Gefangenen in der Nähe der Zuckerfabrik ermordet eine noch erheblich größere Zahl von Bürgern entweder ins Exil nach Sibirien geschickt oder auf andere Weise verfolgt.
Nach dem Angriff Deutschlands auf die Sowjetunion wurde Panevėžys wie schon im Ersten Weltrkrieg von deutschen Truppen besetzt. Dabei war der Status der Stadt der eines Gebietskommissariats innerhalb des Reichskommisariats Ostland. Während der Besatzungszeit durch die deutschen Truppen wurde nahezu die komplette jüdische Bevölkerung der Stadt ermordet: bereits im Juli und August 1941 über 10.000 Menschen. Dabei fielen dem so genannten Einsatzkommando 3 unter Führung Karl Jägers (Einsatzgruppe A) allein am 23. August 1312 jüdische Männer, 4602 Frauen und 1609 Kinder zum Opfer.[3] Beim Rückzug der deutschen Truppen wurde die Stadt zusätzlich stark zerstört. Nach Kriegsende setzte die Sowjetführung auf die zunehmende Industrialisierung der Stadt. Insbesondere in den 1960er und 1980er Jahren wurden viele große Unternehmen gegründet. Durch verkehrsgünstige Lage und Bau der Eisenbahn entwickelte sich Panevėžys immer mehr zu einem Industriezentrum. Aufgrund des steigenden Wohnungsbedarfs bei Arbeitern wurden insbesondere in den 60er Jahren des 20. Jahrhunderts viele Plattenbauten errichtet.


Lv: Panevēža (dažkārt saukta arī Paņevēža, Poņevēži, lietuviešu: Panevėžys) ir pilsēta Lietuvā, Aukštaitijas neformālā galvaspilsēta, 136 kilometrus uz ziemeļrietumiem no Viļņas. Tā ir viena no lielākajām Lietuvas pilsētām (piektā pēc lieluma 2005. gadā), atrodas Lietuvas ziemeļos, pie Nevēžas upes. Pilsētas platība ~52 km². Panevēža ir pilsētas pašvaldības un rajona pašvaldības centrs. Nozīmīgākie uzņēmumi: elektronikas rūpnīca "Ekranas", alus darītava "Kalnapilis", iesala rūpnīca "Viking Malt", dzirnavas "Malsena", audumu rūpnīca "Linas". Pilsēta ir izdevīgā ģeogrāfiskā stāvoklī, šeit krustojas nozīmīgas automaģistrāles, cauri iet starptautiskā "Via Baltica" maģistrāle. Līdz neaizsalstošajai Klaipēdas jūras ostai ir 240 kilometri. Pilsētu krusto dzelzceļš, ir trīs lidostas. Panevēžas centrā, Nevēžas kreisajā krastā ir Kristus Karaļa katedrāle, Sv. Trīsvienības baznīca, pareizticīgo baznīca, luterāņu baznīca. Otrā krastā - Sv. Petera un Pāvila baznīca un pilsētas vecās kapsētas. Pilsētā ir vairāki teātri (ievērojamākais - Panevēžas Joza Miltiņa drāmas teātris), arī vienīgais Eiropā Leļļu ratu teātris, mākslas galerijas. Pie Nevēžas vecupes ir dekoratīvo skulptūru skvērs. Ir slimnīca, apvienota ar veselības pakalpojumu centru.
Vēsture: Panevēža atrodas senās zemgaļu zemes Upītes teritorijā, 12 km uz ziemeļiem no senā Upītes pilskalna, kas līdz 16. gadsimtam bija zemes administratīvais centrs. Panevēža rakstos pirmoreiz minēta 1503. gada 7. septembrī Lietuvas lielkņaza un Polijas karaļa Aleksandra (Aleksander Jagiellończyk, Aleksandras) dokumentā, tāpēc viņu uzskata par pilsētas dibinātāju. No 14. gadsimta pilsētā bija poļu un karaīmu kopiena, kuras pastāvēja līdz pat Otrā pasaules kara beigām. 16. gadsimtā Panevēža bija karaļa pilsēta. 1727. gadā pilsētā apmetās katoļu piāristu ordeņa garīdznieki, nodibinot pirmo ģimnāziju pilsētā. Panevēža aktīvi piedalījās gan Novembra, gan Janvāra sacelšanās Polijā. 19. gadsimta beigās pilsēta attīstījās kā rūpniecības centrs. Otrā pasaules kara laikā tika pilnībā iznīcināta pilsētas ebreju kopiena (1923. gadā to bija 36% no pilsētas iedzīvotājiem). Lietuvas PSR uz rietumiem no pilsētas bija liela PSRS aviācijas bāze.

Cz: Panevėžys je páté největší město v Litvě. Podle údajů z roku 2005 zde žije 115 604 obyvatel. Město se nachází v centrální Litvě, napůl cesty mezi Rigou a Vilniusem. Městem prochází mezinárodní silnice známá pod názvem Via Baltica. Železnicí je Panevėžys spojen s litevským Šiauliai a lotyšským Daugavpils. Město je střediskem Panevéžyského kraje.

Ru: Паневе́жис, или Панявежи́с (лит. Panevėžys, польск. Poniewież, до 1917 года Поневе́ж) — город на севере Литвы, пятый по количеству жителей, административный центр Паневежского уезда и Паневежского района.
Город расположен на обоих берегах реки Невежис (приток Немана), в 135 км к северо-западу от Вильнюса, в 109 км от Каунаса и в 240 км от Клайпеды. Общая площадь ок. 50 км². В городе пересекаются важнейшие автомагистрали Литвы и международная магистраль «Виа Балтика», соединяющая Вильнюс с Ригой. Железнодорожные линии соединяют с Даугавпилсом и Шяуляем. Действуют два аэродрома местного значения. В советское время основными предприятиями были заводы кинескопов, кабельный, автокомпрессорный, электротехнический, стекольный, металлоизделий, сахарный, комбикормов, а также спиртовой, мясной, молочный и льнообрабатывающий комбинаты, мебельная и швейная фабрики. Ныне город по-прежнему остаётся важным центром производства, причём часть предприятий успешно развивает прежние виды деятельности (завод «Экранас», пивоварня «Калнапилис» и другие).
Среди любителей театра и кино особенно широко и за пределами Литвы был известен Паневежский драматический театр (Паневежский театр основан в 1940 году на базе Каунасской театральной студии), в частности, благодаря режиссёру Юозасу Мильтинису и своему ведущему актёру Донатасу Банионису.
История: Название впервые упомянуто в грамоте короля Польши и великого князя литовского Александра, датированной 7 сентября 1503 года, согласно которой настоятелю Рамигалы даровалась земля с условием, что здесь будет построен костёл. На правом берегу Невежиса образовалось селение с костёлом, торговой площадью, корчмой, пивоварней и баней, получившее позднее название Старого Паневежиса. В начале XVI векa на левом берегу Невежиса на государственных землях образовалось другое поселение, получившее название Нового Паневежиса. Оно быстро росло. После административной реформы 1565—1566 годов Поневеж стал центром повета. В 1568 году в Поневеж из Крекенавы был переведён поветовый суд. Это способствовало росту города и его значения. Обе части его соединились в 1780 году.
В 1727 году в Паневежисе обосновались пиары, построили костёл Пресвятой Троицы (первоначально деревянный), монастырь и коллегию — первую среднюю школу в городе. После восстания 1831 года монастырь и костёл были закрыты. В 1847 году костёл был обращён в православную церковь, в 1918 году возвращён католикам.


Flag Counter

Additional Hints (Decrypt)

fdhner

Decryption Key

A|B|C|D|E|F|G|H|I|J|K|L|M
-------------------------
N|O|P|Q|R|S|T|U|V|W|X|Y|Z

(letter above equals below, and vice versa)


Advertising with Us

Inventory

There are no Trackables in this cache.

View past Trackables

What are Trackable Items?

Bookmark Lists

View all bookmark lists...