Svarbu: nors kopyčia yra apleista, tačiau, kad ją pasiekti gali tekti kirsti privačią valdą :)
Warning: although the chapel is abandoned, but to reach it you might have to cross the private property :)
[LT] Bernotiškių koplyčia, arba, Šalkavos koplyčia – koplyčia Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, šalia Bernotiškių kaimo. Pasiekiama nuo kelių A2 Vilnius–Panevėžys ir 174 Ukmergė–Raguva–Nevėžis viaduko pasukus į vakarus žvyrkeliu, apie 0,6 km.
Koplyčia yra vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (unik. kodas 32401),turintis architektūrinę ir sakralinę vertę. Pastatyta XIX a. pabaigoje.
1994 m. buvo atlikti statinio konservavimo darbai.
2012 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi koplyčia pripažinta bešeimininkiu nekilnojamojo turto objektu ir perduota Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn.
2014 m. birželio mėn. duomenimis, visas pastato vidaus tūris užgriozdintas senais rastų ir lentų pastoliais. Stelbiama tankių krūmų ir medžių koplyčia nenaudojama. Iškilų statinį juosia masyvi apgriuvusi šventoriaus tvora (paveldo komplekso dalis – unik. kodas 32042).
2015 m. Ukmergės rajono savivaldybė planavo objektą parduoti viešajame aukcione.Vis dar neparduotas, tad galite įsigyti už 10 339 eu. :)
Istorija
Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinių Bernotiškių vietoje buvo dvaras, vadintas Šalkavos dvaru. Jis priklausęs Kačinskams, kurie 1941 m. buvo ištremti į Sibirą. Be šeimininkų likęs dvaras buvo perduotas tuometiniam kolūkiui. Sovietmečiu dvaras buvo visiškai sugriautas, išliko tik koplyčia.
Manoma, kad koplyčią statė Kurėnų II dvaro savininkas Karolis Kozakovskis, kur jis ir palaidotas. Priklausė Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijai. Tarpukaryje pamaldose gausiai dalyvaudavo žmonės iš aplinkinių kaimų.
Koplyčios klebonu 1942–1945 m. buvo monsinjoras Eduardas Simaška (1909-2010), vėliau tapęs laisvės kovų dalyviu, Vyčio apygardos partizanų rėmėju, nuodėmklausiu, neoficialiu partizanų kapelionu, tiekusiu laisvės gynėjams maistą ir vaistus. Vokiečių metais jis dirbo kapelionu Ukmergės gimnazijoje ir aptarnavo Šalkavos koplyčią, ten ir praleisdamas frontą. Karo metu daug žmonių iš miesto buvo pasitraukę į kaimą, sekmadieniais bažnyčia būdavo pilna parapijiečių. Netrukus apylinkėse pradėjo veikti antisovietinis pogrindis. Jaunimas pradėjo organizuotis į partizanus. Jie patarimo ateidavo pas kunigą. Taip užsimezgė ryšiai su partizanais. Nuošali Šalkavos koplyčia tapo partizanų ir jų rėmėjų prieglobsčiu. Naktimis partizanų būriai ateidavo atlikti išpažinties ir priimti šv. Komunijos, dažnai nakvodavo Jono Misiūno-Žaliojo Velnio ir Alfonso Morkūno-Plieno būrių ryšininkai
Architektūra
Pastato sienos tinkuotos, raudonų plytų mūro. Jos tūris – lotyniško kryžiaus plano, vienanavė su daugiakampe kiek žemesne apside ir transeptu, keturkampiu varpo bokšteliu ir laidojimo rūsiu. Stogo forma – dvišlaitė, apsidės – trišlaitė, varpo bokštelio – keturšlaitė. Išlikęs kitas stogo elementas – plytų mūro tinkuotas šešiakampis akroterijas su traukomis virš pietvakarių fasado frontono. Sienų angos – fasadų stačiakampės, apskritos langų ir arkinės. Navos vidaus sienose įrengtos stačiakampės nišos memorialinėms lentoms įmontuoti (lentų nelikę). Fasadų architektūrinis sprendimas - istorizmo stilistika.
Išlikę medinio didžiojo altoriaus liekanos (retabulas, mensos fragmentai), trijų spalvų ornamentuotų keraminių plytelių grindys.
Šventorių juosia taisyklingo stačiakampio plano tvoros fragmentai su vartų vieta pietvakarių pusėje. Įrengtos sienų nišos - stačiakampės ir arkinės nišos tvoros stulpuose. Išlikę profiliuoti tinkiniai tvoros stulpų karnizai.
Bernotiškių koplyčioje susuktas vaidybinis filmas „Geležėlė“ (rež. Kęstutis Česnaitis), 2008 m. respublikiniame kino mėgėjų konkurse pelnęs pagrindinį prizą. Filmą galima pažiurėti čia.
[EN] Bernotiškės chapel or Šalkava Chapel - Chapel in Ukmerge district, Vidiškiai subdistrict, near Bernotiškės village. Available from roads A2 Vilnius-Panevėžys and 174 Ukmerge-Raguva-Nevėžis viaduct westward gravel roads, about 0.6 km.
The chapel is a subject of cultural heritage of local significance, entered in the Register of Cultural Property of the Republic of Lithuania (Unique code 32401), which has architectural and sacred value. Built in the 19th century at the end
1994 conservation works were carried out.
The chapel of the Ukmerge District Local Court was recognized as an immovable property subject to ownership by the Ukmergė District Municipality at 2012
At 2014 june according to the data, the entire internal volume of the building is clogged with old scaffolds and boards. The dense shrubs and tree chapels are not used. The building of the building is enclosed by a massive cemetery fence (part of the complex of heritage - unique code 32042).
The Ukmerge district municipality planned to sell the object in a public auction at 2015. Still not sold. You can buy it for 10 339 eu.
History
Until the Second World War there was a manor on the site of the present Bernotyskys, called the Šalkava Manor. He belonged to the Kaczynski who, in 1941, was deported to Siberia. The remaining manor without the owners was transferred to the then collective farm. In the Soviet times, the mansion was completely destroyed, only the chapel remained.
It is believed that the chapel was built by Karel Kozakovsky, owner of the Kuren II estate, where he was buried. Belong to St. Ukmerge Peter and Paul's Parish. During the interwar period, people from the surrounding villages participated in the worship.
Pastors of the chapel 1942-1945 was Monsignor Eduardas Simaška (1909-2010), later becoming a member of the freedom fights, a supporter of the partisans of the Vytis District, a transgressor of the unofficial partisan chaplain, who provided food and medicine to the defenders of freedom. During the German years he worked as a chaplain at Ukmerge gymnasium and served the chapel of Šalkava, where he was missing the front. During the war many people left the city to the village, on Sunday the church was full of parishioners. Antitrust underground began to operate in the immediate surroundings. Young people started organizing partisans. They came to the priest with advice. This led to the establishment of ties with partisans. The Shalkava chapel was deconstructed as a refuge for partisans and their supporters. At night, the partisan squads came to the confession and receive the Holy Communion. Communion, the banners of Jonas Misiūnas-Žalieji Devil and Alfonso Morkūnas-Plienas often overnight
Architecture
The walls of the building are plastered with red brick masonry. Its volume is a plan of the Latin cross, united with a much smaller apse and a transept, a quad bell bell tower and a burial cellar. The shape of the roof is a two-legged, awning-a triangular, a bell-tower-quadruple. Another element of the roof that has survived is the bricks masonry-shaped hexagonal acrotheres with trains above the southwest facade fronton. Wall apertures - facade rectangular, circular windows and arches. Inside the Naval's wall there are rectangular niches for the installation of memorial plaques (not left boards). The architectural solution of the facade is the style of historicism.
Remaining remains of the wooden altar (retables, mensos fragments), three-color ceramic tile floors.
The shelves are surrounded by fragments of a regular rectangular fence with a gateway to the southwest side. The wall niches are equipped with rectangular and arched niches in the columns of the fence. Surviving profiled plain cornices of fence posts.
The film "Geležėlė" (directed by Kęstutis Česnaitis) in Bernotiškiai chapel at 2008 has won the main prize in the republican cinema competition. The film can be viewed here.
