GC76FAM Elektra (Traditional Cache) in Lithuania created by kaimynas

This cache has been archived.

Leptoceratops: Hello!
I'm archiving your cache as it has been disabled for more than a one month and it is lost, completely damaged or inappropriate. Caches should be visited and maintained within 30 days after disabling.
Archiving a geocache is meant to be a permanent action. If a cache is archived by a reviewer or staff for lack of maintenance, it will not be unarchived.

If there are still leftovers from container I would appreciate if other players could collect them so that there is no trash in the nature.

Happy geocaching!

GC76FAM ▼

A cache by kaimynas Message this owner

Hidden : 5/30/2017

Difficulty:

Terrain:

Size: Size: micro (micro)

Join now to view geocache location details. It's free!

Watch

How Geocaching Works

Related Web Page

Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions in our disclaimer.

Geocache Description:

This is the place where Vilnius first electricity power plant was built. Original building was destroyed in WWII. But was rebuild few years later and continued to produce electricity. Now here is a Museum of Energetics and Technology. Geocache is hidden close to the outside exposition. But to find it - no need to enter the yeard.

1864 m. generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu Vilniuje pastatyti 44 dujiniai žibintai. Nuo to laiko vakarais, prieš sutemstant, Vilniaus gatvėmis vaikščiojo žibintininkas ir uždeginėjo kiekvieną žibintą, o ryte kiekvieną jų turėjo ir užgesinti. Dujas žibintams Vilniaus dūma pirko iš Vokietijos bendrovės, kuri Vilniuje turėjo dujų fabrikėlį. Baigiantis sutarčiai su bendrove, dūma svarstė, ar sutartį pratęsti, ar imtis naujų priemonių miesto apšvietimui. Nutarta, kad dujiniai žibintai – atgyvena ir reikia naujo – elektrinio apšvietimo. Tik viena problema – kad turėtum elektrinį apšvietimą, reikia elektrinės. Pastačius elektrinę, paspartėtų ir pramonės vystymasis, ir arklių traukiamą tramvajų elektriniu būtų galima pakeisti.

Planuota, kad elektrinė išdygs Bernardinų sode, šalia Vilnelės, bet galiausiai apsispręsta ją statyti tuometiniame užmiestyje, už Neries. Ji baigta statyti 1902-aisiais, o po metų Vilniaus centrinė elektrinė pradėjo veikti. Elektrinė iki Antrojo pasaulinio karo buvo kūrenama anglimis, kurios arklių vežimais kasdien keliaudavo per miestą iš Vilniaus traukinių stoties. Iš pradžių elektrinė veikė tik piko valandomis, o kitą laiką energija buvo tiekiama iš akumuliatorių baterijų. 1910-aisiais, išaugus vartotojų skaičiui, elektrinė dirbo jau visą parą, po kelerių metų garo variklį pakeitė pirmoji Lietuvoje garo turbina.

Už elektrinės tiekiamą energiją buvo mokama pagal vartojimo valandas – kuo daugiau vartoji, tuo pigiau moki už kilovatvalandę. Vartojant iki 200 valandų reikėjo mokėti 30 kapeikų už kilovatvalandę, daugiau kaip 400 valandų – 15 kapeikų. 1914 m. planuota plėtra, nes norėta arklių traukiamą tramvajų pakeisti elektriniu, bet planus sujaukė Pirmasis pasaulinis karas. Besitraukdami iš Vilniaus, rusai turėjo elektrinę susprogdinti, bet tuometinis elektrinės direktorius išsiderėjo, kad ji būtų nepaliesta. Nors elektrinė ir liko nesusprogdinta, bet vokiečių okupacijos metu naudota labai netaupiai ir be jokios tvarkos: niekas nekreipė dėmesio į gedimus, prie elektros linijų jungėsi visi, kas tik norėjo, buvo atjungiami ištisi rajonai, nes grėsė perkrova. Todėl pasitraukus vokiečiams elektrinei žūtbūt reikėjo modernizacijos. 1925–1938 m., kai Vilnius priklausė Lenkijai, elektrinė renovuota. Būtų renovuojama ir ilgesnį laiką, bet užklupo Antrasis pasaulinis karas. Tuo metu čia dirbo apie 200 žmonių. 1 kilovatvalandė elektros tada kainavo apie 0,30 zloto. 1944 m. prie Vilniaus artėjo Raudonoji armija, o besitraukiantys vokiečiai elektrinę norėjo išmontuoti ir išsigabenti, tačiau nesuspėjo, todėl elektrinę susprogdino. Šįkart susitarti nepavyko, ir ką tik modernizuotas pastatas buvo sulygintas su žeme. Trejus metus Vilnius skendėjo patamsyje – elektrą gamino tik pavienės rezervinės stotys, dulkėjusios nuo amžiaus pradžios. 1947 m. centrinė elektrinė buvo atstatyta.

1951 m. Vilniuje pastatyta antra termofikacinė elektrinė, ir Vilniaus centrinės elektrinės reikšmė sumenko, sumažėjo jos gaminama elektra, nes nauji įrenginiai buvo žymiai galingesni. 1963 m. paleidžiama elektrinė Elektrėnuose, ir ji buvo tokia galinga, kad Vilniaus centrinėje elektrinėje gaminama energija tesudarė maždaug procentą Elektrėnuose pagaminamos energijos. Elektros gaminti Vilniuje reikėjo vis mažiau. Tada centrinė elektrinė rekonstruota taip, kad be elektros gamintų garą pramonės objektams ir šilumą aplinkiniams rajonams. 1982 m. nustota čia gaminti elektrą, bet vis dar svarbus buvo garas ir šiluma. 1998 m. elektrinė visiškai sustabdyta, o 2003 m. jos patalpose pradėjo veikti Energetikos ir technikos muziejus. 1906 m. ant elektrinei priklausiusio administracinio pastato pastatyta skulptūra „Elektra“, kurią sukūrė skulptorius Boleslovas Balzukievičius. Dešinėje Elektros rankoje šviečia elektrinė lemputė, kairę ranką ji pakėlusi – tai tarsi simbolizuoja naujos eros pradžią ir senosios pabaigą, jai prie kojų parkritęs žibintininkas viena ranka prisidengęs akis nuo spiginančios šviesos, o kitoje rankoje laiko fakelą. Lygiai po 50 metų nuo skulptūros pastatymo, masiškai griaunant skulptūras Vilniuje, buvo nugriauta ir „Elektra“. Ji atstatyta tik 1995 m. Petro Mazūro.