Ukmergeje pirmoji bažnycia pastatyta apie 1387 m. (viena
pirmuju Lietuvoje). Klebonui išlaikyti Jogaila skyre 3
valakus žemes.
Apie 1560 m. pastatyta nauja parapijos bažnycia. Maskvos
kariuomene 1655 m. bažnycia sudegino. Ji iki 1674 m.
atstatyta. Velesne, statyta 1764 m., 1786 m. sudege. Netrukus
pastatyta laikina.
Ukmergeje 1761–1773 m. veike jezuitu misija. Klebono
Motiejaus Šneideraviciaus rupesciu ir parapijieciu aukomis
1800–1820 m. pastatyta dabartine bažnycia. Jai 1813 m.
priklause šie kaimai: Baubliai, Kunigiškiai (arba
Padraziai), Mažeikiai, Neprausciai, Vareikiai. Rusijos
valdžia 1842 m. bažnycios žemes nusavino. Liko
sklypas mieste ir 18 ha Mikailiškiu palivarkas. Parapija,
priklausiusi Vilniaus vyskupijai, 1849 m. su dekanatu prijungta
prie Žemaiciu vyskupijos. Bažnycia 1875 m. ir
1901–1902 m. remontuota. Ukmerges dekanatas 1926 m.
priskirtas Kauno arkivyskupijai. Pagal inžinieriaus Vaclovo
Michneviciaus projekta klebono Leono Špokeviciaus rupesciu
ir parapijieciu lešomis (dali lešu dave JAV lietuvis
Pr. Kalibatas) bažnycia 1931–1939 m. perstatyta. Ji
padidinta, pristacius presbiterija ir dvi zakristijas buvusio
fasado gale. Buvusios apsides gale pastatytas naujas fasadas su
portiku. Bažnycia 1935 m. iš naujo konsekravo
arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Klebonas Jonas Aleksiunas
(1901–1987), (Ukmergeje 1947–1957 m.) ja
suremontavo.
Bažnycia neoklasicistine, turi baroko bruožu,
staciakampio plano, bebokšte. Vidus 3 navu, dengtu
cilindriniais skliautais. Šventoriaus tvora akmenu muro, su
stulpiniais vartais. Jame stovi klasicistine varpine. Jos apacia
akmenu muro, viršus medinis.
