Inkunai – kaimas Anykšciu rajone, apie 15 km i šiaure nuo Anykšciu, kairiajame Šventosios krante.
Stovi medine Švc. Aušros Vartu Dievo Motinos bažnycia (nuo 1942 m.). Kaimas isikures Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, apsuptas Saldagirio miško, kuriame yra didele bebru užtvanka. I pietus nuo kaimo, link Mikieriu, yra geležinis beždžioniu tiltas per Šventaja.
Apie bažnycia
Švc. Aušros Vartu Dievo Motinos bažnycia yra Anykšciu rajone, Inkunu kaime, 15 km i šiaure nuo Anykšciu. Medine. Pastatyta 1942 m.
Vyskupui leidus, Angeles Stukaites – Šukienes namuose irengtoje koplycioje 1939 m. pradetos laikyti pamaldos. Kunigo Jono Uoginto (1911–1988) rupesciu pagal inžinieriaus Prano Markuno (1873–1964) projekta pastatyta bažnycia 1941–1942 m. pašventino vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1943 m. pastatyta klebonija. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Antanas Gružauskas (1920–1992) suremontavo bažnycia, išplete kapines. 1956–1966 m. klebonavo Eduardas Vaišnoras (1906–1982), Karagandos kalinys.
Bažnycia staciakampio plano, vienabokšte, su žemesne apside ir zakristija. Bažnycia vienanave, turi viena altoriu. Šventoriaus tvora metaline, su stulpiniais vartais.
INKUNU KAIMO ISTORIJA:
Inkunu bažnytkaimis netoli Šventosios, pro pat bažnycia teka sraunus upokšnis - Šaltinelis. Aplink ošia platus pušynai. Nera cia didesniu keliu. Bet yra šioks toks centras: sueina keliu parapiju kampai. Cia yra per 1 000 gyventoju. Graži kurortine aplinka. Sausas sveikas oras, smilteta žeme, upe, upeliai, miškai... Žeme nederlinga, gyventojai nepasitenkina vien žemdirbyste, o verciasi miško kirtimu, plukdymu, vežimu, grybavimu, uogavimu, žuvavimu, medžiojimu. Vakarais išgirsi skambinant varpeliais, žagremis (taip baidomi šernai, kad neknistu bulviu, javu). Seniau išgirsdavai ir šuvi - kas nors nukove šerna... Kitados cia buvo Machvicu dvaro turtai. Nuo XIX šimtmecio pradžios Inkunu apylinkes žemes ejo iš ranku i rankas, kol susidare kaimas iš 15 kiemu, su 70 žmoniu. Angele Stuksaite, augusi Debeikiu miestelyje ir ištekejusi už Šukio, apsigyveno Inkunuose, ilgejosi bažnycios, norejo tureti ja cia pat ir dejo pastangas ja ikurti.
BAŽNYCIOS IKURIMAS
Syki Šiluvoje sutikusi Debeikiu bažnycios statytoja kun. Domininka Mikši, del ligos buvusi be vietos, pakviete pas save steigti bažnycia: užleidžia savo namuose vieta laikinai koplyciai, duoda kunigui buta, 10 ha žemes... Jos pavyzdžiu paseka kiti kaimynai ir skiriama bažnycios benefikacijai 17 ha, deja, dviejose vietose. 1939 m. birželio men. kun. Mikšys praneša Panevežio vyskupui savo pasiryžima dvasiškai aptarnauti žmones, steigti koplycia su "ta viltimi, kad jinai išsiples i bažnycia". Vyskupas duoda igaliojima steigti koplycia, joje laikyti pamaldas ir rupintis busimaja bažnycia... Greitai Šukienes namuose irengiama koplycia, butas kunigui. Kun. Mikšys aukoja jai kielika, komunine, alba, stula, ampules, žvakides, varpelius, mišiola, evangeliju knygele... Išsirupines iš Žemes ukio ministerijos miško medžiagos už 1 500 Lt nemokamai ir už 1 500 Lt kreditan penkeriems metams 233 kietmetrius, tu paciu metu rudeni del sustiprejusios ligos kun. Mikšys nuo Inkunu atsisake. Netekus kunigo, gražiai pradetas darbas atsidure keblioje padetyje. Laikinai paskiriamas Andrioniškio klebonas M.Šermukšnis. Kartas nuo karto turi vykti su pamaldomis ir rupintis Inkunu bažnycios medžiagos sudorojimu. 1940 m. pasikesinta suvežta medžiaga pasisavinti. Vyskupas tuojau paskyre kun. Jona Uoginta Inkunu administratoriumi. Bažnycios projekta padare andrioniškietis inž. Pr.Markunas. 1941 m. sumuryti pamatai, sienos iki langu, pastatoma bokšto pastoliai ir laukiama vyskupo vizitacijos. Ganytojas pasidžiaugia inkunieciu triusu, statant Dievo namus, taria teviška žodi, laimina, sutvirtina 30 vaiku, apžiuri darbus... 1942 m. statyba tesiama, padaromi svarbiausieji darbai ir 1942.10.18 kvieciamas vyskupas bažnycios pašventinti, Švc.Mergetes Marijos Aušros Vartu garbei. Vyskupas atsiveže ganytojiška rašta, kuriame aprašo bažnycios kurimo eiga ir inkuniecius ragina, pasinaudojant šia medine bažnycia, kurti dvasine sielos bažnycia širdyse... Pašventinimo diena buvo iškilminga, dalyvavo daug žmoniu iš placios apylinkes. Iš nuotrauku sudarytas Inkunu bažnycios albumas.
BENEFICIJOS NAMAI
Pigiai pasistacius bažnycia, likus pinigu, griebtasi statyti klebonija pagal inž. Rašinskio plana. Per 1943 m. vasara iki Naujuju metu pastatas baigiamas irengti. Kun. Uogintas, gana pavarges, iškeliamas i Vajašiški, o ipedinis Kazimieras Žukas randa parengtus Dievo namus ir sau pastoge. Kiek atsikvepus, prieš besibaigiant rogiu keliui, suvežta medžiaga ukio trobesiams statyti. 1944 m. irengiami tvartai ir daržine. Del skuboto bažnycios statymo, technikui pakeitus gegniu konstrukcija, eme sesti stogas, krypti sienos... 1945 m. karo salygu verciamas kun. Žukas išvyksta. Atvažiuoja kun. Antanas Gružauskas. Jis sutvarko bažnycios sienas, gegnes, lubas... Padidina ir pašventina senoviškas idilines kapines, kurias buvo kadaise irenge Kisieliai. Bažnycioje iveda dvejus atlaidus: titulinius Švc. Mergeles sekmadieni po spalio 2 d. ir šv. Vincento Pauliecio sekmadieni po liepos 19 d. Be to, Didysis Pirmadienis rekolekciju proga - eucharistine diena.
INKUNAI DABAR
Anksciau buvo sakoma: Inkunuose išgirsi rytais triju apskriciu gaidžius. Dabar galime pamatyti i bažnycia einant penkiu parapiju žmones - Inkunu, Andrioniškio, Debeikiu, Svedasu, Šimoniu. Inkunieciai, gyvendami tokiame "Babelyje", troško ir pasistate bažnytele. Reikejo statyti, nes iš cia kitos bažnycios daugiau kaip už 10 km. Klebonijos statybos metu prie Inkunu bažnycios buvo prisiraše apie 827 žmones. 1946 m. per kalenda už Inkunus pasisake per 1 000 žmoniu. Nunai gausiai dalyvauja pamaldose. Žmones ateina ir už 7-8 km. Kartu kyla ir tikybinis susipratimas. Pletojasi ir kulturinis gyvenimas. Yra apylinkeje keturios mokyklos: Misiunuose, Mikieriuose, Pavarese ir Vertimuose. Jos uoliai lankomos, kiekvienoje po 30-50 besimokanciu. Daugelis jaunuomenes eina vidurinius ar specialius mokslus. Inkunieciu yra du kunigai: Inkunu Antanas Kisielius ir Šilagaliu Liudvikas Povilonis.
1947 m.
Kun. Antanas Gružauskas Inkunru kuratas
/PANEVEŽIO VYSKUPIJA - 1998/
