-
Difficulty:
-
-
Terrain:
-
Size: 
(small)
Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions
in our disclaimer.
Pilaites apylinkemis tekancio Suderveles upelio ir Neries upes santakoje buvusiose senoves gyvenvietese žmones apsigyveno dar akmens amžiuje, prieš dešimt tukstanciu metu. Upelio vaizdingame slenyje išlike ir velesniu laiku kulturos paveldo vertybes – senoves gyvenvieciu vietos, piliakalniai, pilkapiai, malunu, plytu degyklu, žuvininkystes tvenkiniu vietos. Apylinkes gyventojai nuo seno garsejo Vilniaus verbu rišimo amatu.
1499 m. apylinkes žemes iš Vilniaus miestiecio Vaitiekaus ir bajoru Daškos su broliu Alekna nupirko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštysteje garsios didiku gimines atstovas Grigalius Astikas. Sostines vakariniu prieigu apsaugai cia ant kalvos jis pradejo statyti murine, galia reprezentuojancia, pili. Po tevo mirties 1519 m. statyba tese sunus, Naugarduko vaivada ir Vilniaus kaštelionas, vardu taip pat Grigalius. Turbut, kad skirtu nuo tevo, ji vadindavo ir Viršila.
1525 m. pilies rumai pirma karta pamineti istoriniuose šaltiniuose. Jie buve dvieju aukštu su bokštais. Kitoje kalvos viršaus puseje stovejo dar vienas murinis vieno aukšto su rusiais pastatas. Pilies kiemas buvo apjuostas gynybine siena.
1567 m. pili su apylinkiu žememis paveldejo Traku vaivada Jonas Glebavicius. Jam mirus 1590 m., penkerius metus pili dar valde žmona su sunumis, kol 1595 m. ja pardave garsios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštysteje ir Lenkijos Karalysteje Gorskiu gimines atstovui Marijonui. Veliau pilyje gyveno jo sunus Petras su žmona kunigaikštiene Drucka – Sokolinska. Spejama, kad pilis buvo sugriauta 1655 m., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes karo su Rusija metu, užimant Vilniu. Jos griuvesiai laikui begant pamažu nyko, muru liekanos dar buvo matomos XIX a. pradžioje.
Spejama, po karo Pilaites dvaras atiteko jezuitams. Dvaro gyvenamieji pastatai persikele i piliavietes pakalne, šalia nuo seno cia buvusiu ukiniu pastatu. 1750 m. kataliku bažnycios Vilniaus kapitula dvara perdave prie šv. Ignoto bažnycios isteigtam jezuitu naujokynui. Po Jezuitu ordino panaikinimo visas jo turtas, taip pat ir Pilaite, atiteko 1775 m. Seimo isteigtai Edukacinei komisijai. Iš šio turto gaunamos pajamos buvo skiriamos mokykloms išlaikyti.
Pilaites dvaro sodybos išplanavimas susiformavo XVII a. pabaigoje. 1773 m. dvaro inventoriuje aprašyta, kad gyvenamieji dvaro pastatai, kaip ir dabar, stovejo piliavietes pietineje pašlaiteje. Iš ju iki dabar išlikusi, tik veliau apmuryta, prie sodo buvusi oficina. Nuo pagrindinio kelio ties karcema i juos vede akmenimis gristas keliukas, apsodintas tuopu ir kaštonu aleja. Iš triju pusiu gyvenamuosius pastatus supo dvaro ukines – gamybines paskirties statiniu vietos. Vakarineje ju dalyje daugiau vyravo gamybiniai (bravoras, malunas), rytineje ir pietineje – vien žemes ukio derliui ir gyvuliams laikyti pastatai. Daržu buvo trys. Buta dvylika biciu aviliu. Vakarine ukine – gamybine dali nuo gyvenamosios skyre ir tvenkiniai. Iš viso ju buvo šeši. Didžiausias maluno tvenkinys – Suderves upelio patvanka. Jame veisesi lydekos, ešeriai, kuojos, karosai. 1773 m. inventoriuje išvardintas didelis pastatu skaicius byloja apie dvaro ekonomini pajeguma.
Dvaro pastatu skaicius laikui begant kito. Vis daugiau vystesi dvaro rytine, nyko pietine ukine dalis. XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradžioje dvaras buvo atiduotas valdyti Edukacines komisijos nariui Tomui Kukevicius. Jo valdymo metu, nekeiciant sodybos išplanavimo strukturos, buvo perstatyti ir pastatyti nauji gyvenamieji ir ukiniai pastatai, išvystyta rekreacine dvaro dalis. Tai akivaizdu lyginant 1773 ir 1827 m. dvaro aprašymus. Pastatu skaicius tapo mažesniu, taciau daugelis perstatytu pastatu buvo didesni nei anksciau.
Prie tvenkinio tuo metu buvo pastatyta nauja murine oficina su rusiu, dengta cerpemis. Ji stovi ir dabar. T. Kukevicius perstate dvare buvusias gamybines imones. 1826 m. buvo rekonstruotas malunas, irengus nauja ilga užtvanka ir vandens nuleidima. Taip pat buvo perstatytas bei nauja iranga aprupintas bravoras, veike statybiniu kalkiu degykla, kalve.
XIX a. pradžioje buvo perstatyti daugelis dvaro ukiniu pastatu. Iš ju paminetinas rekonstruotas 200 galviju laikyti skirtas didelis kvadratinis tvartas, po vienu stogu kartu su arklide ir sandeliu, su vidiniu kiemu. Viena jo dalis išlikusi iki šiol.
T. Kukevicius atnaujino ne tik buvusi soda naujomis iš užsienio atvežtomis veislemis, bet ikure ir nauja soda, kuriame pasodino keleta šimtu vaismedžiu, irenge didelius daržus, kur buvo auginamos daržoves. Prie daržo stovejo šiaudais dengta pirtis.
Apie buvusi parka žinoma iš 1828 m. plano ir 1838 m. dvaro inventoriaus. Parkas junge naturalios gamtos ir žmogaus veiklos elementus. Inventoriuje sakoma, kad yra atskiras parkas su naturaliomis promenadomis ir ivairiu krypciu takeliais, vedanciais i piliaviete. Parke yra pavesiniu, suoleliu ir vazu. Nurodoma, kad Pilaites parke pasodinta daug retu rušiu medžiu, atsivežtu iš užsienio, ir vaismedžiu. Parkas prasidejo apie 400 m i pietus nuo dvaro centro, upeliu apjuostoje saloje, ir tesesi Suderveles kairiuoju krantu, rekreacijai panaudojant vaizdus i upeli, prieslenio medžiu atskirus guotus, tvenkinius, sodus ir nuo piliavietes kalvos atsiveriancius slenio vaizdus.
XIX a. pradžioje Pilaiteje gyveno rašytoja O.Radvilaite – Mostovskaja, parašiusi apysaka ,,Pilaites vaiduoklis“. Kurinyje aprašyti ivykiai, atsitike dvare ir piliavieteje prieš du šimtus metu.
Toliau i šiaure nuo dvaro sodybos pastatu prie Suderves upelio XIX a. pradžioje veike didelis plytu fabrikas su trimis ypatingomis krosnimis: viena buvo skirta kalkiu deginimui, antra – cerpiu, trecia – plytu gamybai.
Dvaro žemese minimos 5 karcemos. Didžiausia karcema stovejo prie kelio i Šilenus, priešais ivažiavima i dvaro sodyba, antroji – Papiškiu kaime, trecioji – prie Salotes ežero, ketvirtoji – prie Neries upes. Prie penktosios, Karoliniškiu karcemos buvusi murine kavine.
Pilaites dvare buvo gausu vandens telkiniu. Be jau minetu, buvo ir Juodupes, Raudaltos upeliai. Dvaro žemes dviejose vietose ribojosi su Neries upe; tose vietose buvo iškasti užutekiai žuvims žvejoti. Be Salotes, Balciškiu ir Gilužio ežeru dar buvo du nedideli ežereliai prie Viršuliškiu ir Dvariškiu kaimu.
1828 m. plane nurodyta, jog dvaro teritorija sudare 2000 ha, iš kuriu daugiau kaip 600 ha užeme miškas. Nors ukis buvo didelis, bet darbo jegos jam prižiureti pakako. Valstieciu (vyru ir moteru) Pilaites dvaro žemese gyveno 300. Iš 45 valstieciu kiemu kiekviena šeima dvare dirbo po 4 dienas, t. y., 180 darbininku kiekviena savaite. Dar buvo samdoma dešimt sodininku bei amatininku.
1827 m. Pilaites dvara nupirko Vilniaus universitetas, pradejes cia steigti pirmaji Lietuvoje Agronomijos instituta. Mokomojo ukio kurimu universitetas rupinosi, kad moksle ir mokyme butu apjungta teorija su praktika bei daromi agrotechnikos ir zootechnikos bandymai. Instituto kurimui vadovavo žemes ukio katedros vedejas profesorius Mykolas Ociapovskis, kuris buvo ne tik žemdirbystes specialistas, bet ir vienas žymiausiu universiteto ekonomistu, žemes ukio ekonomikos mokslo pradininku. Mokomajam ukiui vadovauti paskirtas agronomas profesorius Mykolas Fricinskis.
Idomu, kad savo prisiminimuose ižymus anu laiku gamtininkas, Vilniaus universiteto profesorius ir botanikos sodo vedejas S.B.Jundzinas universitetui tarnavusi Pilaites dvara nurodo kaip pavyzdinio ukio istaiga. Be to, jo nuomone, del gamtos žavesio Pilaite turejo didele rekreacine reikšme. Ji buvo viena tarp vaizdingiausiu pavilniu vietoviu, kur megdavo ilsetis Vilniaus universiteto profesura.
1829 m. prie Pilaites Agronomijos instituto Vilniaus universiteto vadovybe leido perkelti Parapijiniu mokyklu mokytoju ir vargonininku seminarija, nuo 1819 m. veikusia prie universiteto. Seminarija turejo buti isteigta buvusioje dvaro medineje oficinoje, prailginus ja, kad butu galima irengti koplycia.
1832 m. imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu maištingasis Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Agronomijos instituto ir seminarijos steigimas nutruko. 1833 m. Pilaites dvaras perduotas Liaudies Švietimo ministerijos žinion.
Pilaites dvara su visais šiais pastatais 1833 m. išsinuomojo Mykolas Fricinskis. 1841 m. dvare jis pastate drobes ir siulu balinimo fabrika. Balinimas chloru tuo metu buvo nauja, pažangi technologija. 1853 m. mediniai fabriko pastatai sudege ir juos pakeite muriniai. Vieta, kur stovejo fabrikas, nenustatyta. 1860 m. mirus Mykolui Fricinskiui, dvaras testamentu atiteko sunenui Kazimierui Fricinskiui. Jo valdymo metu Pilaites dvaras gerokai nuskurdo ir apie 1897 m. buvo parduotas sutuoktiniams Polozovams.
1881 m. našle Jekaterina Polozova dvara pardave bendron nuosavyben broliams baronams Dovydui ir Augustui Gvidonui Hugo Bolto fon Gogenbachams. 1891 m. mirus Dovydui Gogenbachui, jo valdyto dvaro dalis atiteko broliui Augustui Gvidonui. Dabar išlikusiu neoklasicistiniu Pilaites dvaro rumu ir šalia ju stovincio geltonu plytu muro pastato statytojai buvo Gogenbachai. Galbut, murinius rumus su dvieju aukštu rizalitu broliai Dovydas ir Augustas Gvidonas Hugo Bolto Gogenbachai iki 1891 m. statesi dar kartu, o gal – vienas Augustas Gvidonas, juolab, kad 1904 m. gaves paskola iš Vilniaus Bajoru banko, turejo tam lešu.
1913 m. Pilaites dvara isigijo pirklys Arsenijus Pimenovas su žmona Stefanija. 1921 m. Pimenovu šeimos nariai dvaro žemes ir pastatus pasidalino. Sunui Petrui Pimenovui priklause 107 ha žemes, vandens malunas su tvenkiniu ir dar 3 trobesiai. Kas iš šeimos nariu valde likusia dvaro sodybos pastatu dali neaišku.
1940 m. dvaras ir jo žemes nusavintos sovietu valdžios. Ilga laika cia buvo Buivydiškiu tarybinio ukio – technikumo pagalbinis ukis.
Po 1990 m. dvaro sodybos pastatai privatizuoti juose gyvenusiu gyventoju ir ukio pajininku. Vietos entuziastu pajegomis dalis dvaro bandoma pritaikyti kulturos paveldo pažinimui.
FTF prizas - 2 euru moneta.
Prašymas, nieko nesulaužyti ir palikti viska taip kaip radote. Aciu
Additional Hints
(Decrypt)
Gelf qvqryv ve ivranf znžnf.