Paminklas L.G.Rėzai ir užpustytam Karvaičių kaimui
Netoli Pervalkos yra Karvaičių kalnas, saugantis vieną tragiškiausią Kuršių nerijos kaimų užpustymo istoriją. Iki 1797m. kalno vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai traukdamiesi nuo smėlio pustymo, net kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Tačiau ir naujoji vieta Karvaičių įlankos pakrantėje jų neišgelbėjo. Po ilgos ir nesėkmingos kovos su smėliu, po to, kai buvo užpustyta Karvaičių bažnyčia, žmonės paliko kaimą. Dalis jų persikėlė į Juodkrantės pietinį pakraštį, dalis į Nidą ir Naglius (Agilą).
Karvaičių kaimas - tai vieno žymiausių XIXa. pradžios tautosakininko ir poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Gedimino Rėzos (1776-1840m.) gimtinė. Jis pirmasis 1818m. išleido K.Donelaičio “Metus”, vėliau - pasakėčias, 1825m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį “Dainos”. L.G.Rėzai atminti 1979m. ant Skirpsto kopos, šalia Pervalkos gyvenvietės, pastatytas paminklas (dailininkas E. Jonušas). Ąžuoliniame paminkle išrėžtos L. Rėzos eilėraščio „Nuskendęs kaimas“ eilutės.
[ENG]
Reza's Sculpture in the Skirpstas Dune
Karvaičiai village is the homeland of one of the most famous folklorists and poets of the beginning of the 19th century, professor of Königsberg University Liudvikas Martynas Rėza (1776–1840). He was the first to publish „Metai“ (Year) by K. Donelaitis in 1818, later – the fables, in 1825 he published the first collection of the Lithuanian folk songs „Dainos“ (Songs). The wooden sculpture to L. G. Rėza by the folk artist E. Jonušas was erected in 1979 on the Skirpstas Dune near Pervalka.