Skardupiu baznycia/ church in Skardupiai Traditional Cache
Skardupiu baznycia/ church in Skardupiai
Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions
in our disclaimer.
Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (Šv. Juozapo) bažnyčia - vienintelė bažnyčia Lietuvoje pastatyta Sovietmečiu. Klebonas žino apie lobį. Būtina įkelti nuotrauką iš bažnyčios aplinkos į log'ą. The church of Christian Help by Saint Virgin Maria (Saint Jozeph) of Skardupiai is the only one church, which was built in the first years of Soviet occupation in Lithuania. The priest knows about the cache. You must take a photo from the surroundings and attach it to thr log.
Skardupių
Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos
(Šv. Juozapo)
parapijos trumpa istorija
1936 m. kun. Pijus Andziulis, Marijampolės marijonų namų vyresnysis, buvo iškviestas pas ligonį į Skardupių kaimą. Prasti keliai pagimdė mintį pasiūlyti šioje vietoje statyti bažnyčią ir įkurti parapiją. 1937 rugsėjo 6 d. architektas Romanas Steikūnas parengė Skardupių bažnyčios su varpine projektą (varpinė dar nepastatyta). Tuomet, Skardupių kaimo jaunimas, sužinojęs apie būsimos bažnyčios statybą, parengė vaidinimą “Kuprotas oželis” ir, sukvietę daugybę žmonių, suvaidino Leonų sodybos klėtyje. Surinkti pinigai buvo paskirti būsimos bažnyčios pamatams.
Reikalingus statyboms žemės sklypus padovanojo ūkininkai Žaldaris, Penčyla ir Gudelevičius. Žvyro ir akmenų – Juodzevičius. Tais pačiais metais kun. marijono Antano Kazlausko rūpesčiu buvo išlieti bažnyčios pamatai. Sovietų valdžiai uždarius Marijampolės marijonų vienuolyną, ten gyvenę vienuoliai turėjo kraustytis kitur. Taip Skardupiuose pasirodė kun. Viktoras Šauklys, pirmasis klebonas, ir kun. Antanas Ylius, tikrasis bažnyčios statytojas, tapęs Skardupių klebonu po trijų mėnesių. Taigi 1940 m. kun. A. Yliaus ir parapijiečių pastangomis buvo išmūrytos sienos, o 1941 m. uždengtas stogas. Prie visų darbų daug sumanumo ir energijos pridėjo vienuolis brolis Nikodemas Žemaitis. Parapija buvo suformuota iš Marijampolės, Liudvinavo, Kalvarijos ir Keturvalakių parapijų kaimų: Skardupių, Svetlicos, Gulbiniškių, Pacentų, Širvydų, Valavičių, Siberijos ir Vidgirių. 1941 birželio 1 d., Sekminių iškilmių metu, Skardupių bažnyčią pašventino Vyskupas Antanas Karosas.
Kun. A. Ylius specialiai buvo nuvykęs į Vilnių ir įkopė į Trijų kryžių kalną, mat jam kilo mintis, kad, Skardupių bažnyčioje, dalyvaujant Atpirkėjo Jėzaus Kristaus aukoje, altoriaus reginys, subtiliai persipynus religiniams ir patriotiniams simboliams, nuolat stiprintų tikinčiųjų dėkingumą Kūrėjui, Tėvynės laisvės ir meilės troškimą, bei primintų pareigą melsti Dievą už Tėvynę ir jos vadovus.
Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia pastatyta ir pašventinta pirmaisiais sovietų okupacijos metais.
Vokiečių okupacijos metais buvo dar pastatyta mūrinė klebonija, ūkinis pastatas ir parapijos namai su sale.
1945 birželio 17 d. kun. Antanas Ylius ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis įsteigė 1-ąjį Algimanto partizanų skyrių. 1945 liepos 19 d. įsteigtas Tauro apygardos štabas, kurio vienas tikslų – nutraukti savavališkus žudymus, kad partizanai nesuvedinėtų asmeninių sąskaitų, nekeršytų. 1945 rugpjūčio 15 d. – oficiali Tauro apygardos įsteigimo data. 1945 rugsėjo 16 d. Skardupių klebonijoje įvyko Lietuvos išsilaisvinimo komiteto (LIK) steigiamasis posėdis. 1945 spalio 22 kun. A. Ylius suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Kargopolage, Archangelsko sr., Karagandoje ir Vorkutlage, Komijoje. Į Lietuvą grįžo 1956 m., kunigavo Leščiuose, Raseinių r., Šiupyliuose, Šiaulių r., Šiauliuose. Atėmus teisę kunigauti, penkerius metus dirbo miške. Mirė 1994 m. liepos 8 d. Šiauliuose. Palaidotas Marijampolės vienuolių marijonų kapinėse. Po mirties buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu.
Skardupių bažnyčia 1949 kovo 30 d., likus trim savaitėm iki Velykų, buvo uždaryta ir paversta kolūkio “Pirmyn” grūdų sandėliu. Parapijiečių, ypač tuometinio bažnyčios komiteto, didelių pastangų dėka, vėl atidaryta 1950 gruodžio 22, paskyrus Liudvinavo kleboną kun. Konstantiną Juozą Matulaitį ją aptarnauti vieną kartą per mėnesį. 1954 gruodžio 25 d. Skardupių klebonu paskirtas kun. Vincas Gelgota. Ilgiausiai (beveik 21 metus) parapijoje išbuvęs klebonas. Jo klebonavimo metu, nežinia kodėl, buvo pakeistas bažnyčios ir parapijos titulas (pradžioje buvo Šv. Juozapo). Jam klebonaujant buvo pastatyta medinė klebonija. 1981 m., klebonaujant kun. Boleslovui Čegelskui, buvo paminėta 40 metų bažnyčios pašventinimo sukaktis. 1997 m., klebonaujant kun. Arvydui Liepai, Vyskupas Juozas Žemaitis teikė Sutvirtinimo Sakramentą. Nuo 1998 rugpjūčio 20 d., atsisakius marijonams, Skardupių parapija perėjo vyskupijos globon. Nuo 1994 gruodžio 15 d. parapija 16 metų neturėjo reziduojančio klebono. Dabartinis klebonas kun. dr. Petras Algirdas Kanapka apsigyveno parapijos namuose 2010 metų spalio mėnesį, iki tol aptarnavęs parapiją iš Marijampolės.
Be jau minėtų ganytojų, Skardupių parapijoje vienas ar kitas pareigas turėjo šie kunigai:
Konstantinas Velioniškis, Vaclovas Aliulis, Pranciškus Adomaitis, Klemensas Kačergius, Juozas Kupstaitis, Jonas Rusinas,
Algirdas Petras Andrišiūnas, Juozas Gražulis,
Zenonas Stepanauskas, Petras Orlickas,
Antanas Diškevičius, Juozas Fakėjavas,
Gintaras Urbštas, Juozas Barkauskas, Raimundas Žukauskas.
Pradėjus 2008 m. tiesti apie bažnyčią drenažą, didžiausias pagalbininkas buvo 82-ejų metų amžiaus Vidgirių kaimo gyventojas Albinas Kučinskas, buvęs Skardupių parapijos bažnyčios komiteto pirmininkas, išliejęs Marijos ir Kristaus Širdies statulas, kartu su broliais rūpinęsis bažnyčia, parašęs eilėraštį skirtą Skardupių bažnyčiai.
2009 m. kun. A. Ylius, kun. V. Gelgota, ilgametė bažnyčios tvarkytoja Marija Vasilauskaitė ir Albinas Kučinskas buvo paskelbti Skardupių parapijos garbės parapijiečiais.
Čiuo metu yra kuriamas naujas parkas su skulptūromis šalia bažnyčios.
Short history of the parish of The Christian Help by Saint Virgin Maria (Saint Jozeph) of Skardupiai . It is the only one church, which was built in the first years of Soviet occupation in Lithuania.
In 1936 priest Pijus Andziulis, who was the head of The Marions House in Marijampole, was called by a patient from village Skardupiai. As the roads were poor, the priest thought about a separate church and a parish in that place. And in 1937 on the 6th of September architect Romanas Steikunas made a project of the Church and its belfry. Young people of Skardupiai made a spectacle „Humped Goatling“ in the house of Leonai. All got money was given to the church building. Farmers Zaldaris, Pencyla and Gudelevicius donated a land to the Church. Juodzevicius gave some gravel and stones. At the same year there was built the base of Church by the care of priest marion Antanas Kazlauskas.
When The Marion Monastery of Marijampole was closed by the government of Soviet Union, the monastices should go away. That is how priest Viktoras Sauklys (the first parson) and priest Antanas Ylius (the second parson) arrived to Skardupiai. In 1940 priest A. Ylius and the parish of Skardupiai have done everything to brick the walls of the Church. And in 1941 the roof was made by them. They had many help from monastic brother Nikodemas Zemaitis. The parish was made of villages Skardupiai, Svetlicos, Gulbiniškiai, Pacentai, Sirvydai, Valaviciai, Siberijos, Vidgiriai, which earlier had belonged to parishes of Marijampole, Liudvinavas, Kalvarijos and Keturvalakiai. In 1941 on the 1st of June during The Whit Sunday the Church of Skardupiai was sanctified by diocesan Antanas Karosas.
Priest Antanas Ylius went to Vilnius and climbed into The Hill of Three Crosses. He thought that it would be the great idea to make the altar of the Church as the view of Three Crosses in Vilnius. During every Mass this religical and patriotical view would strengthen the thankfulness to The God, desire of freedom and love, also it would remember the duty to pray The God for Fatherland and for its government.
It is the only one church which was built and hallowed in the first years of Soviet occupation.
Moreover, there was built a rectory of bricks, an outhouse and a parochial house with hall in the years of Germanic occupation.
In the 1945 June 17th priest Antanas Ylius and Jonas Pileckis started up The 1st division of partisans of Algimantas. In the 1945 June 19th it was found the staff of Tauras district. The intention of this staff was to end wanton murders, and to achieve that partisans did not take one’s revenge upon other. In the 1945 August 15th it was found the district of Tauras. In the 1945 September 16th the constitutive session of Liberation’s Committee of Lithuania has been placed in the rectory of Skardupiai. In the 1945 October 22nd priest Antanas Ylius was arrested and sentenced to 10 years in lager and to 5 years in exile. He was brought to Karpolagas, Archangelskas region, Karaganda and Vorkutlagas, Komija. In 1956 y. he has returned to Lithuania and worked as a priest in Lesciai (Raseiniai district), Siupyliai (Siauliai district), Siauliai. When he was forbidden to work as priest, he went to work in the forest for 5 years. In 1994 July 8 he dead and he was buried in cemetery of Marion‘s friars in Marijampole. After his death he was awarded by medal of Vytis Cross.
In 1949 March 30 (it was left only 3 weeks to Easter) the Skardupiai church was closed and it was made as the storehouse of grains in the kolkhoz „Go ahead!“. In 1950 December 22 the church was opened again through the endeavour of parish and committee of church. Priest Konstantinas Juozas Matulaitis (the parson of Liudvinavas) ministered the church once per month. In 1954 December 25 priest Vincas Gelgota become the parson of Skardupiai. He was as the parson for the longest time there – for 21 year. During that time the title of the church and the parish has been changed – it was no longer the church of Saint Juozapas. Also there was built a wooden rectory. In 1981 y. parson priest Boleslovas Cegelskis organised the celebration of 40 years from sanctification of the church. In 1997 y parson priest Arvydas Liepa has invited pontiff Juozas Zemaitis to give confirmation in Skardupiai. In 1998 August 20 the diocese started to take care of parish of Skardupiai, because Marions refused to. From 1994 December 15 Skardupiai parish didin‘t have its own parson for 16 years. From 2010 October priest dr. Petras Algirdas Kanapka is living there in Skardupiai parish house.
Here are more priests, who had worked in Skardupiai parish:
Konstantinas Velioniškis, Vaclovas Aliulis, Pranciškus Adomaitis, Klemensas Kačergius, Juozas Kupstaitis, Jonas Rusinas, Algirdas Petras Andrišiūnas, Juozas Gražulis, Zenonas Stepanauskas, Petras Orlickas, Antanas Diškevičius, Juozas Fakėjavas, Gintaras Urbštas, Juozas Barkauskas, Raimundas Žukauskas.
In 2008 y when it was started to make drainage around the church, the great helper was 82 years-old Albinas Kučinskas, the resident of Vidgiriai village. Also he was a chairman of church‘s committee of Skardupiai parish. He made sculptures of Mary‘s and Christus‘s Heart. Also he with his brothers took care of the church. Besides he has written a poem dedicated to the church. In 2009 priest A.Ylius, priest V. Gelgota, great helpers Marija Vasilauskaitė and Albinas Kučinskas were announced as honorary parishioners in the parish of Skardupiai.
Now a new park with sculptures is generating near the church.
Additional Hints
(Decrypt)
orežnf / ovepu
Treasures
You'll collect a digital Treasure from one of these collections when you find and log this geocache:
Loading Treasures