[LT] Lobis prie nuostabaus Alytaus piliakalnio. Lobis paslėptas stačiame šlaite, kuris po gausaus lietaus ar sniego gali būti net nepasiekiamas. Toliau už piliakalnio pasivaikščiokite taku pro susprogdinto geležinkelio tilto likučius, pro skulptūrų parką, pavėsines iki Klebono akmens. Piliakalnio papėdėje kasmet vyksta renginys "Jotvos vartai". Beje, šiuo metu prie susprogdinto geležinkelio tilto vyksta intensyvios statybos. Čia bus pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas.
Alytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.
Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į R nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.
Netoli piliakalnio yra senojo geležinkelio tilto (1899 m.) griuvėsiai. Dabar jų vietoje naujas 36 m. aukščio pėsčiųjų tiltas - aukščiausias toks Lietuvoje. Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.
[EN] The hundreds of years old Alytus Mound is the witness of the town foundation. It is a historical and cultural monument and today there are a group of sculptures called Ancestors of Alytus Mound at the bottom of it. There are lots of legends tell about the mound itself. One of the legends is about love and the origin of the name of the town. Once upon a time Mirgrausele and Alyta lived there. They fell in love with each other but Mirgrausele was destined to be a priestess. Crusaders forayed the local castle. Many warriors died in the battle but Alyta stayed alive and thrust his way out of the encirclement of the enemy. He rode away to the Gabija hill where Mirgrausele nursed the sacred fire and hid her away. He went back to the battle himself. Although Alyta fought fearlessly he died. When Mirgrausele found out about the death of Alyta, she cried her eyes out so that her tears turned into a runlet and started to run into the river Nemunas. The priests named the runlet Alytupis, the Gabija hill was named the Mirgrausele mound and the town of Alytus was named after Alyta. Even today the runlet of Mirgrausele tears flows into the Nemunas and old people say that those who take a sip of the runlet water fall in love if they were not in love yet, and those who are in love already start loving even stronger.