[LT]
Kauno šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika yra senamiestyje, netoli nuo Rotušės aikštės, pačioje Vilniaus g. pradžioje. Ši didinga šventovė – tarsi arkivyskupijos širdis. Arkikatedroje bazilikoje yra arkivyskupo sostas, joje pradedami ar švenčiami svarbiausi arkivyskupijos religiniai ir neretai tautiniai renginiai, joje kiekvieną sekmadienį ir per šventes arkivyskupas aukoja šv. Mišias už savo ganomuosius.
Kauno arkikatedra yra didžiausia bažnyčia Kaune ir viena didžiausių šventovių Lietuvoje. Anuomet parapinę Kauno Šv. Petro bažnyčią įsteigė Vytautas Didysis Tai buvo viena iš trijų ir pati svarbiausia katalikų šventovė Kaune (kitos dvi – tai Šv. Mikalojaus ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios). Steigimo dokumentai nėra išlikę, bet 1413 m. bažnyčia jau turėjo stovėti: Vilniaus vyskupas Mikalojus 1413 m. balandžio 22 d. suteikė jai atlaidus. Tai yra seniausia dokumentais patvirtinta Kauno parapinės bažnyčios egzistavimo pradžios data. Apie 1430 m. Vytautas Didysis bažnyčiai suteikė fundaciją. Bažnyčia rūpinosi ir kiti LDK valdovai. XVII a. pradžioje parapinė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia tapo Vilniaus vyskupijos Kauno dekanato centru.
Jos ilgis – 84 metrai, plotis - 34 metrai, aukštis - 28 metrai. Tai vienintelė bazilikinio tūrio gotikinė bažnyčia šalyje. Dabartinis bazilikos stilius yra pereinamasis iš gotikos į renesansą. Arkikatedros kriptoje, koplyčioje ir šventoriuje palaidoti garsūs Lietuvos dvasininkai: vyskupai M. Valančius, M. L. Paliulionis, G. F. Cirtautas, arkivyskupai P. Karevičius, J. Skvireckas, Nunciatūros patarėjas mons. L. Faidutti, prel. J. Mačiulis-Maironis, prel. A. Jakštas-Dambrauskas, kardinolas V. Sladkevičius.
Manoma, kad Kauno parapinė bažnyčia statyta keliais etapais. Pirmasis – 1408–1413 metais. 1660 m. pristatyta didžioji trinavė dalis. Bažnyčia dažnai nukentėdavo nuo karų ir gaisrų. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui suteikus dotaciją, 1771 m. užbaigta statyti. 1775 m. pastatytas iki mūsų dienų išlikęs didysis altorius. 1800 m. po gaisro restauruota bažnyčia beveik nebepakito iki šiandien. 1808–1864 m. ją administravo vienuoliai augustijonai. 1864 metais iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą, bažnyčia tapo Žemaičių vyskupijos katedra. Katedros titulą jai 1895 m. suteikė popiežius Leonas XIII.
1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Benediktas XV suteikė katedrai bazilikos titulą. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. Pokario metais Kauno arkikatedra bazilika buvo įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą, tikintiesiems remiant iš dalies restauruota.
Atgimimo aušroje, 1989 m., į Kauno arkikatedrą baziliką įžengė pirmasis po daugelio amžių Lietuvos kardinolas arkivyskupas Vincentas Sladkevičius, o 1996 m. – arkivyskupas S. Tamkevičius, dabartinis šios didingosios šventovės ganytojas.
1993 m. rugsėjo 6 d. su privačiu vizitu arkikatedrą aplankė didysis Kristaus piligrimas – Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Jo viešnagei atminti įrengta memorialinė lenta (skulpt. V. Narutis).
1997 m. buvo sutvarkyta arkikatedros presbiterija. 2002 m. pradėti konservavimo ir restauravimo darbai. 2005–2008 m. restauruotas didysis altorius. Visoje arkikatedroje sudėtos naujos granitinės grindys, įrengtas grindinis šildymas. Atnaujinti vitražiniai langai presbiterijoje. Arkikatedra tapo ypač šviesi ir grakšti. 2007 m. ji tapo Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalimi. Prie arkikatedros 2008 m. pašventinti Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos namai.
Nuo arkikatedros bazilikos neatsiejami svarbiausi arkivyskupijos gyvenimo įvykiai. Arkikatedroje pagerbtos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos, tarptautinio žygio meilės ir gyvybės civilizacijai apginti piligrimė – Čenstakavos Dievo Motinos ikona. Iškilminga Eucharistija šioje šventovėje pradėtas Kauno arkivyskupijos antrasis sinodas, Kunigų metais surengtas metropolijos kunigų simpoziumas.
2013 m. gegužės 4–5 d. Kaune iškilmingai minėtas arkikatedros 600 metų jubiliejus ir 20 metų sukaktis, kai ją ir kitas šventoves Lietuvoje, jos žmones aplankė 1993 m. rudenį viešėjęs pal. Jonas Paulius II. Šių sukakčių proga iškilmėse dalyvavo popiežiaus emerito Benedikto XVI ir popiežiaus Pranciškaus ypatingasis pasiuntinys Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanisławas Dziwiszas, buvęs ilgametis Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius.
Arkikatedroje švęstų iškilmių pabaigoje buvo palaimintas Jono Pauliaus II paveikslas (dailininkas Virginijus Kašinskas) arkikatedros šoniniame altoriuje (kurį anksčiau puošė Švč. M. marijos Maloningosios Motinos paveikslas, sugrąžintas pranciškonų bažnyčiai) bei relikvijorius (autorius – prof. Czesławas Dźwigajus, Krokuva) su palaimintojo relikvija, taip pat arkikatedros 600 m. jubiliejaus atminimo lenta (prof. C. Dźwigajus) prie pagrindinių bažnyčios durų.
[EN]Kaunas Cathedral Basilica (Lithuanian: Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika) is a Roman Catholic cathedral basilica in Kaunas, Lithuania.
The exact date when the first Gothic style church dedicated to apostles Saint Peter and Saint Paul, was built is unknown, but it was first mentioned in written sources in 1413. The first parochial school in Kaunas at the St. Peter and St. Paul church was mentioned in 1473.[1] The construction works were concluded only in 1624. The church greatly suffered from wars in 1655 and was rebuilt in 1671 and gained some Renaissance features. Only one of the towers was rebuilt after the fire of the roof in 1732. As a part of renovation, the internal decorations were funded by the King Stanisław August Poniatowski in 1771. The main altar, a lectern and a choir were installed by Tomasz Podhajski in 1775. The present day shape of the building is from 1800 renovation. Тhе bishop of Samogitia, historian and one of the best known Lithuanian writers of the 19th century Motiejus Valančius was interred in a crypt of the church in 1875.
The church was promoted to cathedral status by Pope Leo XIII in 1895. It received the Basilica title in 1926, when the Diocese of Samogitia was reorganized into the Metropolitan Archdiocese of Kaunas by Pope Pius XI. The cathedral, being 84 m long, 28 m height and 34 m wide is the largest Gothic church in Lithuania. The Chapel of the Blessed Sacrament, built in 1895, is an independent extension of the southern nave with carved wood furnishings in the neo-gothic style.
Kaunas Cathedral Basilica
The Tower of the Kaunas Cathedral Basilica
Kaunas Cathedral Basilica
There is also a Neogothic mausoleum of one of the most famous Lithuanian romantic poets Maironis near the wall of the chapel. Kaunas Cathedral Basilica was included into the Registry of Immovable Cultural Heritage Sites of the Republic of Lithuania in 1996.[2] Lithuanian Cardinal Vincentas Sladkevičius was also buried in the Kaunas Cathedral Basilica in 2000.
