[LT] Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis turtingas miestas, kurio gyventojai mėgo lėbauti ir tuo užrūstino Perkūną. Dėl to miestas sugriuvo ir prasmego skradžiai žemėn su visais gyventojais. Nuo to laiko žemėje skamba prakeiktųjų varpas – jie ieško, bet neranda išėjimo iš požemio karalystės. Tas išėjimas yra užverstas Velnio akmeniu slėnio pakraštyje. Sūrūs Druskininkų vandenys – tai pasmerktųjų ašaros. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają. Klonis kasmet didėjo. Raigardu duburys vadinti pradėtas nuo tada, kai mūsų kalboje miestai buvo vadinami gardais, o klampynės – rajomis. Iš anų dviejų senovinių mūsų kalbos žodžių ir atsirado Raigardas. Raigardo slėnis saugomas kaip retos sandaros žemės forma, susidariusi palyginti neseniai (prieš 5000 metų) ir dar dabar besiformuojanti. Šlaito papėdėje yra vandeningų šaltinių, dėl kurių slėnio šonas nuo senų laikų ir dabar tebeslenka. Raigardo slėnį labai mėgo kompozitorius dailininkas M. K. Čiurlionis.
[EN] Raigardas Valley is a scenic preserve. There are many legends and stories about Raigardas. It is said that a long, long time ago here stood a large city, later swallowed into the earth. From time immemorial it was believed that the pines in the Raigardas Valley watering hole along the higher dry slopes were sliding into an abyss. The valley grew larger each year. The Raigardas pit was begun when in our language, cities were called “gardas”, and swamps were “rajos”. From these two ancient words of our language arose Raigardas. The Raigardas Valley was proclaimed a scenic preserve. At the bottom are wide meadows from which rise dunes from old riverbeds. The Raigardas Valley is preserved as a rare earth structure, formed relatively not long ago (5,000 years) and is still in the process of formation.