LT: Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. O buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šios dienos. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi.
Ištrauka iš A. Baranausko "Anykščių šilelio": Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios arba užuverst upės: bet kaip tik išvydęs ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs: net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys. Paskui ant jo lietuviai dovanas kūrenę, kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni. Ir šiuos čėsuos, nors žemė arklais nugaląsta, daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta.
EN: Legend tells that a devil wanted to break the Anyksciai church with this stone but a rooster crowed and the devil moved to hell so the stone fell down and remained laying cut into the ground.
