VLADISLAVO SIROKOMLĖS MUZIEJUS
XVI amžiaus pradžioje vietinės žemės priklausė Kazimierui Adamovičiui (Kazimierz Adamowicz). XIX šimtmetyje Bareikiškės tapo nedideliu palivarku ir – kaip ir kaimyninės žemės – buvo Benedikto Tiškevičiaus nuosavybė. Likimas taip susiklostė, kad 1853 metais, mirus trims vaikams, čia iš Zalučės atvyko Vladislavas Sirokomlė kartu su žmona, Paulina Mitraševska (Mitraszewska). Tiesa, pirmiausiai Sirokomlė apsigyveno Vilniuje, bet po kelių mėnesių triukšmingo miesto gyvenimo poetas išsinuomojo Bareikiškes, esančias prie kelio, kuris jungė Vilnių ir Ašmeną. Ten vaikų netekę sutuoktiniai norėjo atrasti dvasinę ramybę. Sirokomlė tuo metu jau turėjęs literatūrinės patirties, žinomas kaip vertėjas, nes vertė lotyniškai rašiusių renesanso poetų kūrinius. Be to, jis jau parašęs ir populiarius lyrinius pasakojimus („gawędy“) „Pocztylion“ („Paštininkas“), „Lalka“ („Lėlė“). Bareikiškėse Sirokomlė gyveno ir kūrė iki mirties.
Metai, praleisti Bareikiškėse, buvo sėkmingiausi poeto literatūriniame kelyje. Čia buvo sukurti „Spowiedź pana Korsaka“ („Pono Korsako išpažintis“), „Pan Marek w piekle“ („Ponas Marekas pragare“), „Kojec Kurczęty“ („Viščiukų gūžta“), „Niepiśmienny“ („Beraštis“) ir bene svarbiausias tekstas – poema „Margier“ („Margiris“), kurioje aprašyti didvyriški lietuvių žygiai kovojant su kryžiuočiais. 1855-1859, pačiais produktyviausiais metais, parašyti 24 kūriniai. Tereikia prisiminti apie komediją „Chatka w lesie“ („Namelis miške“), sukurtą 1855 metais, – anot poeto, „dziwactwie dramatycznym“ („kuriozišką dramą“). Po dvejų metų pasirodė ir „Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna“ („Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“).
Sirokomlės poezijoje dažnai kalbama apie Vilnių. Miestui dedikuoti eilėraščiai „Hymn do Pana Jezusa na Śnipiszkach“ („Himnas Viešpačiui Jėzui Šnipiškėse“), „Hymn do Najświętszej Panny w Ostrej Bramie“ („Himnas Švenčiausiajai Aušros vartų panelei Marijai“), poema „Marcin Studzieński“ („Martinas Studzienskis“), kurios centre – XVI amžiaus Vilnius. Kūrinyje „Księgarz uliczny“ („Gatvės knygynas“) išliko užfiksuotas poeto laikų miesto vaizdas.
Iki šiol Bareikiškėse išliko medinis dvarelis. Pastato šone, dešinėje pusėje, senų medžių pavėsyje pamatysite girnų akmenį, kuris atstojo poetui stalą. Priešais priemenę taip pat medžių šešėlyje galima regėti juodo granito stalelio formos paminklą, poeto atminimui pastatytą 1897 metais. Jo paviršiuje iškalta lyra, o aplink stalą žodžiai lenkų kalba.
1919-1969 metais pastate veikė mokykla. Iki Antrojo pasaulinio karo ji buvo vadinama Sirokomlės vardu. 1969 metais kairėje pastato dalyje įkurta biblioteka. Dešinėje dalyje, kur buvo poeto kabinetas, 1975 metais švenčiant V. Sirokomlės 150-ąsias gimimo metines atidarytas muziejus. Čia galima apžiūrėti ekspoziciją, kurią sudaro asmeniniai Sirokomlės daiktai, baldai, poeto sklaidytos knygos.
2011 metais įgyvendintas muziejaus ir bibliotekos rekonstrukcijos projektas. Įrengtas turistinio inventoriaus nuomos punktas, sanitarinės patalpos, rūsyje veikia keramikos studija, o kieme – vasaros amfiteatras. Turizmo informacijos centras siūlo ekskursijas įdomiausiais maršrutais, supažindinančiais su pietryčių Lietuvos istorija ir dabartimi, supažindina su Vilniaus regionu ir jo kultūros paminklais.
Muziejus dirba: III-V – 11.00 - 17.00, VI-VII – 11.00 - 14.00.
EN
MUSEUM OF VLADISLAVAS SIROKOMLE
In the first half of the 16th century, the local land belonged to Kazimierz Adamowicz. In the 19th century Bareikiškės became a small grange, property of Benedykt Tyszkiewicz. In 1853, after the death of three children, Vladislovas Sirokomlė came here from Zalučė with his wife Paulina Mitraszewska. He lived in Vilnius at first, but after three months of noisy urban life he rented Bareikiškės, near the road that connected Vilnius and Ašmena. They hoped to find peace and quiet here, after loosing their children. Sirokomlė was already known as a translator, with experience in literature, he translated works of rennaissance poets from latin. Moreover, he had already written his popular lyrical stories “Paštininkas” (“The postman “) and “Lėlė” (“The doll“). The poet lived in Bareikiškės until his death.
The years that Vladislovas Sirokomlė had spent here, in Bareikiškės, were the most productive in his career. “Pono Korsako išpažintis” (“Confession of Mr. Korsak“), “Ponas Marekas pragare” (“Mr. Marek in hell“), “Viščiukų gūžta” (“The chicken’s nest“), “Beraštis” (“The illiterate“) and one of his most important works – a poem called “Margiris”, where the heroic crusades of Lithuanians against the crusaders are described, were written here. In 1855-1859 Vladislovas Sirokomlė produced 24 of his works.He also wrote the first touristic guide for Lithuania („Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna“„Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“).
Sirokomlė talked about Vilnius a lot in his poetry. He dedicated a lot of his works to this city: “Hymn do Pana Jezusa na Śnipiszkach” („Anthem to Jesus in Šnipiškės “), “Hymn do Najświętszej Panny w Ostrej Bramie” („Anthem to the Virgin Mary in the Gate of Dawn “), a poem called “Marcin Studzieński” where he talks about 16th century Vilnius, and his work called “Księgarz uliczny” („Street Bookseller “) where he captured the city as he saw it.
Bareikiškės manor’s wooden house stands there today too, there is a table made from a millstone on the right, in the shade of old trees, in front of it, stands a black granit memorial shaped like a little table, it was put there in the poet’s honour in 1897. A poet’s lyre is embossed on it and words about the poet in Polish.
In 1919-1969 there was a school in this building, until the World War II it was called Sirokomlės. In 1969 a library was opened on the left side of the building and in 1975, on the 150th anniversary of the poet’s birthday, on the right side of the building, where the poet’s room used to be, a museum was opened. Here you can see an exhibit consisting of Sirokomlė’s personal items, furniture, poet’s books.
In 2011 a museum and library reconstruction project was fulfilled. A tourist equipment rental point was opened there, sanitary facilities and a pottery studio in the basement. In the yard there is a summer amphitheatre. The centre of touristic information offers tours to the most interesting places in Vilnius district, to help you get accuainted with the history and the present of the southeast of Lithuania.
Museum‘s business hours: III-V – 11.00 am- 5.00 pm, VI-VII – 11.00 am - 2.00 pm.