Piliakalnis (Marcinkalnis) buvo įrengtas aukštumos kyšulyje Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu (išnykusiu). Didžiąją piliakalnio dalį dar iki XX a. iš P nuplovė Šešupė, tad pirminė piliakalnio išvaizda ir dydis nežinomi. Sprendžiant pagal išlikusį Š šlaitą, aikštelė buvo apie 20 m ilgio, orientuota beveik V-R kryptimi. Jos V pakraštyje buvo supiltas mažiausiai 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidosi į 4 m pločio, 1 m gylio griovį. R aikštelės pakraštyje, atrodo, jokio pylimo nebuvo, tik apie 10 m pločio, iki 3 m gylio griovys, skyręs piliakalnį nuo papilio. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 12 m aukščio, viršutinėje 6-8 m aukščio dalyje buvo dirbtinai pastatinti.
Apie 15 m ilgio papilio aikštelė irgi buvo orientuota beveik V-R kryptimi (išliko 12x7 m dydžio trikampis gabalėlis). Papilio šlaitai vidutinio statumo, iki 10 m aukščio.
ŠV ir R papėdėse, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1968 ir 1994 m.). Jos iki 1,4 m storio I tūkst. vidurio - XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta geležinė yla, akmeninis galąstuvas, grublėtos ir lygios keramikos.
1968 m. V. Daugudis ir 1994 m. G. Zabiela piliakalnio liekanose ištyrė bendrą 48,75 m2 dydžio plotą, aptiko 45-150 cm storio kultūrinį sluoksnį su akmenų grindiniais, gyvulių kaulais, kauliniu adikliu, akmeninio kirvio su skyle kotui fragmentu, titnagine skelte, nežymiai brūkšniuota, grublėta, lygia bei žiesta keramika.
XX a. piliakalnio liekanas apardė duobės. Dabar piliakalnio liekanos dirvonuoja, erozija sulėtėjusi.
Piliakalnis minimas ir Marijampolės bei Kapsuko (1955-1988 m.) vardais.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIII a.
