LT
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana gimė tremtinių šeimoje, vaikystę praleido Jūrėje. Nuo 1968 m. mokėsi Kapsuko J. Jablonskio vidurinėje mokykloje, nuo 1973 m. Kapsuko 2-ojoje vidurinėje mokykle. Dainavo „Dainų dainelėje“. 1969–1977 m. mokėsi Kapsuko vaikų muzikos mokyklos, 1977–1981 m. Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos fortepijono klasėse.
1981–1986 m. studijavo LSSR konservatorijos profesorės Vlados Mikštaitės fortepijono klasėje, 1986–1991 m. pratęsė mokslus solinio dainavimo klasėje (vadovė Giedrė Kaukaitė). 1991–1993 m. studijavo Miuncheno aukštosios muzikos mokyklos Astrid Varnay meistriškumo klasėje, tuo pačiu metu lankė operos studiją prie Miuncheno valstybinės operos. [1] 2005 m. liepos mėn. susituokė su italų tenoru Alfredo Nigro.
Nuo 1993 m. pradėjo laisvai samdomos dainininkės karjerą Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. 1993–1994 m. laimėjo keletą tarptautinių konkursų, buvo pakviesta debiutuoti Bairoito festivalyje, o netrukus – ir Milano La Scaloje. 1996 m. debiutavo Vienos valstybinėje operoje. 2001 m. pavasarį debiutavo Niujorko koncertų salėje „Carnegie Hall“ ir „Metropolitan Opera“ teatre.
V. Urmanavičiūtės repertuaras labai platus. „Nuo Verdi ir Vagnerio“ – taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Yra dainavusi garsiausių pasaulio teatrų scenose – Niujorke, Milane, Miunchene ir kitur. V. Urmanavičiūtė dainavo diriguojant garsiausiems pasaulio bei Lietuvos dirigentams. Pasak dirigento Riccardo Muti, Violeta Urmana – „labai aukšto lygio dainininkė, šiuo metu, ko gero, gražiausias mecosopranas pasaulyje. Tokie balsai kaip jos – išimtis. V. Urmanos vokalinės galimybės labai didelės. Jos diapazonas išties labai platus, ypač – viršutiniojo registro. Kai kalbame apie jos dainavimą, kalbame jau ne apie meco ar sopraną, o apie nepaprasto grožio ir galimybių balsą, dainuojant tiek aukštais, tiek žemais registrais, ir apie nepaprastą dainininkės talentą“.
ENG
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana born in Kazlų Rūda municipality, Marijampolė County, Lithuania, she enjoys an international career singing in opera houses around the world. Violeta Urmana studied piano at the Conservatory of Vilnius. A year before terminating, she switched to vocal studies which she continued in Munich at Hochschule für Musik und Theater München with Astrid Varnay. Between 1991 and 1993, Violeta Urmana joined the Opernstudios of Bayerische Staatsoper. Soon she was to take on small roles there.
The artist received several awards at international singing contests. Thus major international operas' offers were soon to follow. With the part of Madeleine di Coigny in the opera Andrea Chénier at Viena State Opera in June 2003, she changed subject from mezzo-soprano to dramatic soprano which she accomplished in Rome in March 2004 as Isolde in Tristan and Isolde and in the autumn of 2004 as Leonora (La Forza del Destino) in London.
Violeta Urmana collaborated with well-known conductors such as Claudio Abbado, Daniel Barenboim, Bertrand de Billy, Pierre Boulez, Semyon Bychkov, Riccardo Chailly, James Conlon, Daniele Gatti, Valery Gergiev, James Levine, Jesús López Cobos, Fabio Luisi, Lorin Maazel, Kurt Masur, Zubin Mehta, Riccardo Muti, Sir Simon Rattle, Donald Runnicles, Esa-Pekka Salonen, Franz Welser-Möst, Christian Thielemann.
Her roles and performances include: Sieglinde in Die Walküre at the Bayreuth Festival, Iphigénie en Aulide at La Scala, Maddalena in Andrea Chénier at the Vienna State Opera, Lady Macbeth in Macbeth, Isolde in Tristan und Isolde, Leonora in Verdi's La forza del destino, Santuzza in Mascagni's Cavalleria Rusticana and the title roles of La Gioconda, Tosca, Ariadne auf Naxos, La Wally, and Aida.
Urmana also performs in concerts and recitals with a varied repertoire from Bach to Berlioz to Alban Berg. She's married to the Italian opera singer Alfredo Nigro.