LT: Užluobės kaime, priešais žinoma Šarkės dvarą, buvo nemažas valstiečio Juozo Žadausko ūkis. Jo žemė šliejosi prie Luobos upės, prie aukšto jo skardžio. Juozas Žadauskas pasižadėjęs 1938 metais šiame skardyje prie pat upės pastatė nedidelį Lurdą, pasodino liepaičių, aptvėrė tvorele. Prie naujo Lurdo šventinimo dalyvavo keturi kunigai.
Antrasis šventinimas buvo, kai į iškastą šulinuką kunigas L. Jankauskas supylė iš Prancūzijoje esančio Lurdo atvežtą vandenį.
Labiausiai Lurdas lankomas ir prie jo meldžiamasi gegužės mėnesį. Jo viršutinėje dalyje užrašyta: ,,Marija ligonių sveikata".
EN: In Užluobės village, in front of the Šarkė mansion was considerable farmer Juozas Žadauskas farmstead. His land adjoined the Luoba river to its high cliff. J. Žadauskas in 1938, close to the river built a small Lourdes, planted small lindens, cordoned with the fence. Lourdes was consecrated by four priests.
The second consecration was, when priest L.Jankauskas brought water from Lourdes in France and poured into excavated well.
Most people visit Lourdes and pray to him in May. Its upper part reads: "Virgin Mary Health of the Sick."
LT: Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Lurde įvykusį stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.
Be Prancūzijos, panašių grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.
Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta realizuoti 1898 m. Palangoje Per visą XX a. lurdai išplito. Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijos su Marijos statulomis. Ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje, jos yra sakralinės kultūros dalis. Garsiausi Žemaitijoje – Palangos, Kretingos, Plungės lurdai. Tarp naujausių minimi Kaltinėnų, Nemakščių, Sedos lurdai. Žemaitijoje XX a. pradžioje lurdus statė vienuoliai, didikai, paprasti žmonės. Žemaitijos lurduose aptinkama nemažai jiems būdingos apeiginės kultūros: prie daugumos lurdų vykstanti proginė šventė yra gegužinės, visuose lurduose plačiausiai paplitusi apeiga yra pavienės maldos, bendruomeninės maldos ir giesmės, populiarus paprotys yra fotografavimasis.
Šarkės lurdas turi savo atsiradimo istorija. Ji prasidėjo 1936 metais. Šios žemės priklausė ūkininkui Juozapui Žadauskui. Viena rytą ūkininkas pasigedo arklių. Ne vieno, visų. Daugeliui to meto ūkininkų arklių praradimas buvo tolygus žlugimui. Dar skaudžiau ši nelaimė atrodė esant gausiai šeimai. Žadauskaų šeimoje augo devyni vaikai. Iš nevilties žmogus puolė melstis, prašydamas Mergelės Marijos pagalbos, prisižadėjo užsakyti mišias. Ir... arkliai atsirado. Po kelių įtampos ir nerimo parų, ūkininkas tą naktį giliai įmigęs susapnavo angelą, kuris pasakė, kad jis Marijos garbei turi pastatyti lurdą. Ir vietą parodė.
Ūkininkas nedelsdamas ėmėsi darbo. Norint įrengti nurodytoje vietoje lurdą, reikėjo nukasti dalį šlaito, jį sutvirtinti. O tvirtino iš aplinkinių laukais suvežtais dideliais akmenimis. Lurdas buvo baigtas 1937 metais. Marijos statulą ūkininkas buvo užsakęs pas Mažeikiuose gyvenantį meistrą. Vežė skulptūrą ne bent kaip, o su didele pagarba. Vežimą tempė geriausi juodbėriai žirgai. Statula buvo paguldyta iš virvių nupintame dėkle.
Iškilminga buvo ir lurdo šventinimo ceremonija, į kurią susirinko gausus būrys ne tik iš aplinkinių, bet ir tolimesnių vietovių. Mišias aukojo trys kunigai iš Aleksandrijos, Skuodo ir Mosėdžio.
Po metų prie lurdo buvo iškastas šulinys. Kapelionas Ignotas Jankauskas iš Prancūzijos Lurdo parvežė vandens ir jį supylė į šulinį, tuo suteikiant jam stebuklingų galių. Žinia apie Šarkės lurdo šulinio vandens šventumą netruko pasklisti po Lietuvą. Žmonės iš įvairių vietų važiuodavo prie Šarkės lurdo maldomis ir vandeniu gydyti ligas, visokius negalavimus ir bėdas.
Šlaite prie upelio kranto yra šulinėlis ir lurdas. Nuo šlaito į lurdą veda laiptukai. Lurdo grota užsidaro durelėmis. Nišos gilumoje yra statula. Aukštis apie 2,5 m, nišos gilumas 1,5 m. Marijos statulos aukštis apie 1,6 m. Marija stovi basa, balta suknele, apjuosta mėlynu dirželiu, auksiniais plaukais, mėlynomis akimis, ant nugaros rausvas apsiaustas. Rankos akių aukštyje. Ant statulos užvilktas užuolaidos medžiagos apdaras, ant jo prikabinti devyni padėkos ženklai — juvelyriniai papuošalai. Ant rankų treji karoliai.
Už Marijos statulos yra kryžius. Daug žvakidžių su žvakėmis, gėlėmis. Virš lurdo durelių užrašas: "Marija, Ligonių Sveikata". J. Žadauskis, ūkininkas, 1949 m. buvo ištremtas ir mirė Sibire.
Nepriklausomos Lietuvos laikais gegužinės pamaldos vyko kiekvieną vakarą. Dabar kunigas atvažiuoja tik gegužės sekmadieniais.