[LT] Lazdijų kraštas – Pietų Lietuvos, vadinamos Dzūkija, dalis. Kultūrinis kraštovaizdis – vienas pagrindinių bendrojo Europos kultūros paveldo sudedamųjų dalių – čia nustebins miškų, vandenų ir žemės ūkio naudmenų deriniu, kurį papildo tūkstantmečius menantys archeologijos, istorijos bei gamtos paminklai. Kartu puikiai dera išvystytos paslaugos turistams, vietinių gyventojų svetingumas, dzūkišką dvasią atskleidžiantys renginiai.
Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal Lazdijos upelio, kuris teka pro miestą, pavadinimą (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu „riešutas“. Kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, galbūt ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda).
Manoma, jog prieš 4–6 tūkstančius metų šio krašto teritorijoje jau gyveno žmonės. Nuo neatmenamų laikų čia buvo įsikūrusi baltų gentis, gimininga lietuviams ir prūsams – jotvingiai. Jie vertėsi ariamąja žemdirbyste, žvejojo, medžiojo. Tai, kad šioje teritorijoje gyventa jotvingių, byloja jotvingiški vietovių, upių, ežerų pavadinimai. XII a. antrojoje pusėje juos nukariavo ir išnaikino kryžiuočiai.
1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir seniūnija. 1560 m., Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, buvo paskirtas žemės sklypas miestui prie Lazdijos kurtis. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, nuo kurios vėliau tolygiai plėtėsi į visas puses. Istoriniai šaltinai mini jau 1571 m. čia veikus pradinę mokyklą. Apie 1570 m. mieste buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1597m. gegužės 17 dieną karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas – herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. Jis buvo atkurtas 1994 m. ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.
Lazdijų rajono savivaldybėje 2007 m. pradžioje gyveno 25,2 tūkst. gyventojų. Tai 26-oji pagal dydį Lietuvos Respublikos savivaldybė, užimanti 130937,7 ha teritoriją. Žemės ūkio naudmenos užima 59164 ha, miškų masyvai driekiasi 42976,15 ha, o ežerai mėlynuoja 10738,51 ha.
Saugomos teritorijos Lazdijų krašte užima 18,5 % ploto. Čia įsikūrę Veisiejų ir Metelių regioniniai parkai, pastaruoju metu tapę turistų traukos objektais, 4 draustiniai (Kalniškės kraštovaizdžio draustinis, Krakinio telmologinis draustinis, Kučiuliškių zoologinis draustinis, Kuzapiškės telmologinis draustinis), Veisiejų, Vainežerio parkai. Kraštovaizdį puošia ir istoriją garsina legendomis apipinti senieji Rudaminos, Paveisininkų, Prelomciškių bei kiti piliakalniai.
Rajonas garsėja ežerų gausa, jų priskaičiuojama per pusantro šimto, o užimamas plotas siekia 10 738 hektarus. Didžiausi ežerai – Dusia (2 334 ha), Metelys (1 290 ha), Veisiejis (765 ha), Seirijis (503 ha). Dusios ežeras ypač mėgstamas buriuotojų, kituose ežeruose džiugių akimirkų sulauks žvejai. Rajono pakraščiu teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, pietiniu pakraščiu – Baltoji Ančia ir Seira.
Didžiausias ir gražiausias rajono miškas – Kapčiamiesčio giria. Į valstybės saugomų teritorijų sąrašą įtrauktas Pertako miškas ir Dainavos giria.
[EN] Region of Lazdijai is on the south part of Lithuania so-called Dzūkija. Cultural landscape is one of the main Europe’s cultural heritage components – combination of amazing forests, water and agriculture, which marks centuries of archeology, history and natures monument. Together they perfectly fit developed services for tourists, hospitality of local inhabitants and feel the spirit of Dzūkija events.
Name of Lazdijai came from the stream running through the town called Lazdija (another name of Raišupys stream). But how the name Lazdija appeared is still a mystery. It is assumed that Jotvingiai tribe used Raišupys name and it was related with nut. As nuts grown on nut-trees in Lithuania, probably for that reason stream was named Lazdija (also called Lazda).
It is assumed that 4 – 6 thousand years ago people already lived in this region. Many years ago the tribe of Balts and Jotvingiai who are related with Lithuania and Prussia settled here. They worked with plough agriculture, fishing and hunting. Names of terrains, rivers and lakes in Jotvingiai language tells us that they lived in this territory. In the end of XII century German order conquered and annihilated them.
In 1532 Lazdijai are referred to as lord’s estate and township. A peace of land was assigned for the town to build near Lazdija then Žygimantas Augustas ruled Lithuania in 1560. Lazdijai started to form on a crossing of three roads from which later on it spread to all sides evenly. It is mentioned in historical sources that primary school was working in 1571. A wooden church was built in 1570s. Lazdijai was granted the rights of Magdeburg by king Žygimantas Vaza on 1597 May 17th. This date is considered as a birth of town. A privilege of town was granted to Lazdijai in this document where a stamp (blazon) of town was put on. A stamp consisted of elk and three keys underneath it in red background. In 1995 it was renewed and became not only a symbol of town but also a symbol of local governments region which Lazdijai administrates. In the begging of 2007, Lazdijai region had 25.2 thousand residents. It is 26th largest region in Lithuania and has 130,937.7 hectares territory. Agriculture land – 59,164 hectares, forests 42,976.15 hectares, lakes 10,738.51 hectares.
Protected terrain in Lazdijai region takes 18.5%. Recently Veisiejai and Meteliai regional parks attract many tourists. Veisiejai and Vainežeris parks also 4 reserves: Kalniškės landscape reserve, Krakinis reserve, Kučiuliškis zoological reserve, Kuzapiškės reserve. Rudamina, Paveisininkai, Prelomciškiai and other hills have their own history to tell.
The region is famous by the amount of lakes it has – over 150 which take 10738 hectare territory. Biggest lakes – Dusia (2,334 hectare), Metelys (1,290 hectare), Veisiejis (765 hectare), Seirijis (503 hectare). Yachtsman really enjoy Dusia lake and fisherman enjoy their time by other lakes. On the edge of region flows largest river in Lithuania – Nemunas, and on the South edge – Baltoji Ančia and Seira.
The largest and most beautiful forest is Kapčiamiestis forest. Pertakas and Dainava forests are included into nations protected territories list.
[PL] W połódniowej częsci Litwy, na pograniczu z Polską i Bialorusią położona 131 tys. hektarowa gmina rejonowa Lazdijai (Lozdzieje). To cudny zakątek z nieskazoną przyrodą, pięknymi jeziorami i lasami, pelnymi grzybów i jagód. Teren jest znany z pomników historii i etnografii oraz gościnności i serdeczności mieszkanców - dzuków. 25,7 tys ludność mieszka w niedużych wsiach i folwarkach(zagrodach) na skraju lasów i brzegach jezior. Patrząc na gmine z lotu ptaka zachwyca widok ponad 150 jezior, szczególnie tych największych – Dusia (Dus), Metelys (Metel), Seirijis (Pasernik). Największy i najladniejszy las – Kapciamescio (Kopciowski). By szczec najpiękniejsze zakątki przyrody w rejonie utworzone dwa Parki Regionalne. W sklad Parku Meteliaj (Metelski) wchodzą jeziora Dusia (Dus), Metelys (Metel), Obelija (Obelka) i je otaczające okolice.
Miasteczko Veisiejai otoczone z trzech stron jeziorem Ancia, miesci się w Viejsiejskim Regionalnym Parku. Jest tez kilka starych owianych legendami i dodajacych uroku krajobrazowi kopcow - Rudaminos, Paveisininku, Pralomciskiu i inne. Nie spsób wymienic wszystkie urocze zakątki naszego regionu. To wszystko trzeba ujrzec i poczuc sercem.