Keturių šimtų metų istoriją skaičiuojantis Gižų miestelis, įvairiais istoriniais laikotarpiais suvaidino svarbų vaidmenį Vilkaviškio krašto istorijoje. Gižų miestelis išskirtinis tuo, jog čia veikė kunigų seminarija. Iš čia į pasaulį išėjo daug garsių asmenybių...
Pirmą kartą jis paminėtas 1963 m parapijų knygose. Strategiškai geroje vietoje, svarbių kelių sankirtoje esantis miestelis išaugo XVIII a. Kai jis priklausė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikui Minsko vaivadai Adomui chmarai. Jo pastangomis buvo pastatyta pirmoji medinė Gižų bažnyčia. Jis įkūrė ir dvarą. Iki mūsų laikų išliko tik dviaukštis, mūrinis dvaro svirnas. Su laiku, ypaš dvarą valdant grafams Vaicekofskiams dvare susikūrė stiprus ūkinis centras. Pradėjo veikti malūnas, aliejinė, kalvė, spirito varykla, alaus darykla, plytinė.
XIX a. Pradžioje Gižus labai išgarsino labai suaktyvėjęs lietuvių tautinis atgimimas. Žinomas knygnešys Juozas Rimša čia atidarė savo lietuviškų knygelių knygrišyklą ir platino lietuvišką spaudą.
1905 m sukilimo metu Gižai išgarsėjo visoje Lietuvoje savo aktyvia Lietuviška veikla. Aktyviai prie šio judėjimo organizavimo prisidėjo iš amerikos grįžęs ir Gižuose apsigyvenęs šviesuolis Pranas Lingys.
Gižų miestelis išskirtinis tuo, kad čia veikė kunigų seminarija. 1922 m. Seinų kunigų seminarija buvo atkelta iš Zyplių į gižus. Čia ji gyvavo iki 1930 m. Kada buvo perkelta į Vilkaviškį.
Miestelio centre stovi mūrinė neogotikinė bažnyčia, kurią sudegus prieš tai buvusiai medinei 1847 - 1850 m. pagal italų architekto Henriko Markonio projektą pastatė gižų dvaro valdytojai Vaicechofskiai.
Be bažnyčios, kurios šventoriuje paslėptas lobiukas miestelyje dar verta aplankyti garsiąją Gižų liepą, apipintą legendomis ir besipuikuojančią miestelio herbe bei garsujį Amerikono namą. Prie šių objektų jus nuves šio lobiuko waypointai.
ENG