LT
2012 m. balandžio 15 d. sukako 100 metų, kai 1912 metais nuskendo tuo metu buvęs didžiausias, prabangiai įrengtas, neskęstančiu paskelbtas laivas „Titanikas“. Šis laivas nusinešė ir Sūduvos krašto šviesuolio - kunigo Juozo Montvilos gyvybę. Jeigu ne ši tragedija, šiandien mes šią asmenybę minėtume greta Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Kriaučiūno ir kitų tautiškumo žadintojų bei lietuviško žodžio puoselėtojų. Tačiau ši tragedija atskleidė dar vieną šio kilnaus žmogaus savybę – pasiaukojimą ir pasišventimą tarnauti Dievui ir žmogui iki paskutinio atodūsio, dėl ko pagrįstai galime didžiuotis, jog Sūduvos kraštas išugdė Pasaulio pagarbos vertą lietuvį.
Po laivo susidūrimo su ledkalniu, jaunas, vos 27 metų sulaukęs vyras atsisakė jam skirtos vietos gelbėjimosi valtyje, išgelbėdamas gyvybę kitam, visai nepažįstamam žmogui, ir žuvo kartu su pusantro tūkstančio žmonių. Savo pašaukimui jis tarnavo iki pačios pabaigos. Pasak liudininkų, iki paskutinės akimirkos, neišvengiamos mirties akivaizdoje rūpinosi kitais: klausė išpažinčių, teikė paskutinio patepimo Sakramentą, guodė ir ramino skęstančiuosius tomis kalbomis, kurias mokėjo: lenkų, rusų ir vokiečių.
Priežastis, privertusi jauną kunigą plaukti į Ameriką, verčia pasidomėti jo biografijos faktais, kurie atskleidžia jo ištikimybę gimtajai kalbai. Juozas Montvila gimė Gudinės kaime, netoli Marijampolės 1885 sausio 3 dieną darbščių Sūduvos ūkininkų Kazio ir Magdalenos (Karalevičiūtės) Montvilų šeimoje. Po poros metų šeima persikėlė į netoliese esantį Nendriniškių kaimą, kur gimė kiti šios gausios šeimos vaikai. Kaip užfiksuota amžininkų atsiminimuose, Juozas buvo vidutinio ūgio, šviesaus smulkaus veido, mėlynų akių. Jo laikysena buvo tvirta, drabužiai visada tvarkingi. Mokslo draugai prisiminė jį kaip draugišką jaunuolį. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Seinų dvasinėje seminarijoje, kurią baigęs, 1908 m. kovo 22 d., buvo įšventintas į kunigus.
Tais pačiais metais pradėjo dirbti Lipsko parapijoje. Tačiau po to, kai jis pakrikštijo prievarta prijungtų prie stačiatikių cerkvės unitų vaiką, kunigo Montvilos elgesyje caro valdžia įžvelgė priešišką imperijai politiką, dėl kurios netgi iškėlė baudžiamąją bylą. Seinų vyskupijos vadovybė, numatydama gresiančius nemalonumus, perkėlė jį į lietuvišką šios vyskupijos parapiją Liubavą (dabar Kalvarijos sav.). Deja, ši parapija anuomet buvo sudėtinga dėl tautinių skirtumų ir nesantaikos: ji susidėjo iš dviejų dalių – sulenkėjusių lietuvių, kurie save vadino lenkais, ir lietuvių.
Nors lietuvių bendruomenė buvo gausesnė, tačiau ji buvo skriaudžiama: pamaldos vykdavo lenkų kalba. Jaunas, tautiškai nusiteikęs vikaras ne tik pradėjo lietuviškai sakyti pamokslus, lietuvių kalba atlikinėti krikšto bei kitas apeigas, bet ir lietuviškai mokė Liubavo vaikus katekizmo, kartu su savo bendrakursiu Vincu Dumčiumi įkūrė draugiją „Žiburys“, atnaujino parapijos knygyną. Tokia kunigo veikla nepatiko sulenkėjusiems vietos gyventojams, jis buvo greitai susektas ir apskųstas carinei valdžiai, jam buvo uždrausta laikyti mišias, sakyti pamokslus, laidoti mirusius. J.Montvila buvo paskirtas Seinų katedros rezidentu. Darbštus kunigas ir tada susirado mėgstamą ir liaudžiai reikalingą užsiėmimą – dirbo „Šaltinio“, „Spindulio“ ir „Vadovo“ spaustuvėse. Turėdamas dailininko gabumų, piešė kai kuriems Vilniaus laikraščiams ir knygoms vinjetes bei papuošimus.
Amerikoje gyvenęs brolis Petras, sužinojęs, kad Juozą persekioja valdžia, kreipėsi į Bruklino lietuvių pranciškonų bažnyčios kunigus. Šie patarė pakviesti Juozą pasidarbuoti į Ameriką, kol ateis geresni laikai. Tuo metu Amerikoje kūrėsi ištisos lietuviškos parapijos, kurioms reikėjo kunigų. Matydamas, kad Lietuvoje negreit galės eiti kunigo pareigas, J.Montvila išsiruošė vykti į Ameriką. Kai kurių šaltinių teigimu, J.Montvilai buvo perduoti lietuvių rašytojų rankraščiai, nes Amerikoje tuo metu buvo spausdinamos lietuviškos knygos. Manoma, kad kunigas į Ameriką su kitais lietuviškais rankraščiais gabeno ir Antano Juškos pirmajį dainų rinkinį.
ENG
a
LT Prieš siekdami šio lobio įvertinkite savo galimybes. Už savo saugumą atsakote tik jūs patys
ENG If you deside to reach this cache it will be your decision, so only you will be responsible for your own well-being.