[LT]
Vilniaus Gaonas (1720–1797) - vienas iškiliausių Vilniaus piliečių. Lobis paslėptas šalia Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos Centro.
Gaonas buvo ryškiausias šviesuolis ne tik XVIII a. Talmudo tyrinėtojų, bet ir daugeliui būsimųjų kartų. Toros ir Talmudo studijoms jis pašventė visą savo gyvenimą. Daug dirbdamas jis tampa visų Rytų ir Vidurio Europos žydų dvasiniu vadovu. Jis sukūrė naujus Talmudo studijavimo metodus ir kritinių pastabų pagalba stengėsi grąžinti žydų įstatymui jo pradinę racionalią prasmę. Vilniaus Gaonas pritaikė šiuos kritinius metodus Babilono ir Jeruzalės Talmudų bei visos rabinistinės literatūros nagrinėjimui ir tobulinimui. Jis buvo pirmasis žydų mokslininkas, kuris suprato, jog nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas (amžių bėgyje) sąlygoja klaidų ir neteisingų interpretacijų atsiradimą. Tais atvejais, kai tekstas jam keldavo abejonių, jis jį išsamiai išnagrinėdavo ir lygindavo su originalu. Tokiu būdu jis paaiškino daug neaiškių ir painių fragmentų. Gaonas tvirtino, kad Talmudo studijavimas turi būti grindžiamas protu, o ne autoritetais.
Didelę savo gyvenimo dalį jis paskyrė žydų teisės – halakha – studijoms. Gaonas taip pat rimtai studijavo istoriją ir geografiją, o ypač matematiką, astronomiją bei anatomiją. Jis teigė, jog būtina studijuoti pasaulietinius mokslus, nes Tora ir mokslas yra glaudžiai susiję.
Gaonas nuo pat vaikystės buvo nepaprastai gabus. Būdamas šešerių su puse metų, Didžiojoje Vilniaus sinagogoje jis pasakė moksliškai pagrįstą Talmudinę kalbą. Kai jam buvo devyneri, jis jau buvo susipažinęs ne tik su Biblijos, Mishna ir Talmudo turiniu, bet ir su visų šių didžiųjų darbų komentarais.
Gaonas gyveno asketo ir mokslininko gyvenimą, laikydamas tokį gyvenimo būdą būtina savęs tobulinimo sąlyga ir pagrindiniu principu. Jis tapo 700 metų žydų gyvavimo Lietuvoje simboliu.
Vilniuje yra keletas su Gaonu susijusios vietos: Gaono gatvė, paminklas šalia Žydų g. 5, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilniaus Gaono mauzoliejus Sudervės kapinėse, į kurias palaikai perkelti iš sovietmečiu sugriautų kapinių Olimiečių g.
Vilniaus Gaono pamokymai Vilniaus Gaonas buvo netradicinis mąstytojas, jo požiūris į gyvenimą bei religiją buvo labai griežtas ir tikriausiai šiuolaikiniam žmogui jis nebūtų priimtinas. Dabar žmogaus gyvenime prioritetais tapo tokie dalykai kaip asmeninė laisvė, nuomonės laisvė, o tai visiškai prieštarauja Gaono išsakytoms mintims, pamokymams bei gyvenimo būdui. Keletas rabino išsakytų frazių:
"Dėl kiekvieno tuščio žodžio teks kentėti nuo pasaulio pradžios iki galo – ir visa tai dėl nereikalingų žodžių. Bet dėl uždraustų kalbų, kaip antai šmeižto, pajuokos, keiksmų, ypač sinagogoje ir Šabo bei švenčių dienomis, dėl viso to žmogui teks atsidurti pragaro gelmėje. Ir neįmanoma įsivaizduoti, kiek kančių ir bėdų teks žmogui iškęsti, nes nedingsta nė vienas žodis, visi jie būna užrašyti. Dievas aprūpina maistu ir išlaiko visus padarus, nuo buivolo iki erkės, ir duoda kiekvienam pagal jo reikmes. Ir Šabo ir švenčių dienomis nekalbėkite apie nereikalingus dalykus."
„Nesielvartauk, kai kas nors turtėja, nes mirdamas jis nieko su savim nepasiims. Nesakyk, kad paliksiu sūnums pinigus ir brangenybes pragyvenimui. Žinok, kad žmonės panašūs į lauko žoles, vienos žydi, o kitos vysta.“
“Žmogaus gyvenimas šitame pasaulyje išvien kupinas pykčio ir skausmo; dažnas nė naktimis neturi ramybės ir negali užmigti. Ir už kiekvieną žodį jis bus teisiamas, ir nei vienas, kad ir koks nešvarus būtų, neliks nepastebėtas. Ir todėl raginu tave pratintis prie vienatvės, nes liežuvio nuodėmė nusveria visas kitas nuodėmes kartu paėmus.”
- Aistras reikia ne užgniaužti, o sukilninti.
- Tora kaip lietus gaivina ir sveikus želmenis, ir piktožoles.
- Gyvenimas – tai apmaudo ir kentėjimų virtinė, o bemiegies naktys – visų dalia.
- Piktžodžiavimo nuodėmė didesnė už visas kitas nuodėmes.
- Kokią nors vertę turi tik tai, kas pasiekta sunkiu darbu ir kova.
Pasak Elijahu, kad suprastų daiktą, išmintį ar išmanytų amatą, žmogus privalo laikytis trijų taisyklių:
- savo akimis pamatyti tai, kas jam rodoma;
- savo ausimis girdėti tai, kas sakoma;
- visa tai pajusti širdimi.
[EN] The Great Gaon of Vilnius – Elijahu ben Solomon Zalman (1720–1797).
The cache is placed nearby The Tolerance Center of the Vilna Gaon State Jewish Museum.
The Gaon was the greatest luminary not only among the many Talmudical scholars of the 18th century (and five centuries before that), but also for many generations to come. His unsurpassed intellectuality and spirituality gave him an unchallenged supremacy as an exponent of the Torah and the Talmud, to the study of which he devoted his life. This made him spiritual head of the whole Jewish communities in Eastern and Central Europe. He introduced innovative methods of Talmud study and attempted to restore Jewish law to its original rational meaning with the help of critical commentaries. He applied these critical methods to research and improve the texts of both Talmuds - the Babylonian and the Jerusalem, and to all rabbinistic literature. Much of his time he dedicated to the study of the Jewish law – the halakhah.
The Gaon was also a diligent student of history and geography, and particularly of mathematics, astronomy and anatomy. He insisted that it was necessary to study secular sciences, because the Torah and science were linked together.
The Gaon embodied the results of his study, research and reflection in a great number of works (approximately 70) embracing a big variety of topics. They were published after his death.
He became symbol of about 700 years Jewish presence in Lithuania. There are some places in Vilnius dedicated to Vilna Gaon: Gaon street, Monument of Gaon at Žydų str. 5, the Vilna Gaon State Jewish Museum, and the Mausoleum of the Vilna Gaon in the Sudervės Jewish cemetery, moved from original grave in the current Olimiečių str.