Pavardės formos: Martinus Masvidius, Martinus Maszwidas, M.Mossuids Waytkūnas, Mastwidas, Mašvydas, Mosvidius, Maswidsche, Mossvid Vaitkuna.
Martynas Mažvydas - lietuvių literatūros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvių rašytojas. Kilęs iš Žemaičių. Spėjama, kad jo tėvai buvo nepasiturintieji miestelėnai. Jaunystėje mokėsi ir dirbo Vilniuje, bendradarbiaudamas su kitais pirmųjų lietuviškų raštų kūrėjais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - A.Kulviečiu, J.Zablockiu ir galbūt S.Rapolioniu (vėliau kai kuriuos jų raštus sudėjo į pirmuosius lietuviškus leidinius). Už reformacijos skleidimą Lietuvoje buvo persekiojamas, todėl, priėmęs Prūsijos hercogo Albrechto kvietimą, atvyko į Karaliaučių ir 1546m. įstojo į universitetą. Jį baigė 1548m. bakalauro laipsniu. Tas faktas, kad universitetą M.Mažvydas baigė per pusantrų metų, rodo, jog prieš tai jis buvo mokęsis kitur, - kaip spėjama, Krokuvoje arba Kulviečio įsteigtoje mokykloje Vilniuje. Taip pat manoma, kad jis toje mokykloje mokytojavo.
Studijuodamas Karaliaučiuje, M.Mažvydas 1547 m. parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą "Katekizmuso prasti žodžiai", tokiu būdu padarydamas pradžią raštijai ir spaudai lietuvių kalba.
1549 m. M.Mažvydas buvo paskirtas Ragainės klebonu, tais pačiais metais išleido "Giesmę šv.Ambraziejaus bei šv.Augustino" su lietuviška dedikacija. 1554m. M.Mažvydas tapo Ragainės arkidiakonu (vyskupo vietininku). Jis rūpinosi savo parapijiečių švietimu, tvarkė žemės ūkio reikalus, dirbo lietuvių raštijos darbą. Iš vokiečių kalbos išvertė "Formą krikštymo" ir 1559 m. išleido Karaliaučiuje. 1558-1562m. iš Prūsų agendos išvertė maldą "Parafrazis", kuri buvo išleista Karaliaučiuje jau po vertėjo mirties 1589m. Didžiausias M.Mažvydo darbas yra "Giesmės krikščioniškos" (I d.- 1566, II d - 1570), kurias Karaliaučiuje išleido jo pusbrolis B.Vilentas. M.Mažvydo giesmynas buvo pagrindas vėlesniems lietuviškiems protestantų giesmynams, leistiems Mažojoje Lietuvoje.
M.Mažvydas praktiškai davė pavyzdžius visų kanonizuotų senosios lietuvių literatūros žanrų: elementoriaus, katekizmo, giesmyno su gaidomis, maldų knygelės, Biblijos tekstų vertimo, taip pat originalių prakalbų ir dedikacijų.
M.Mažvydas mirė 1563m. gegužės 21d.
Darbai:
- „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“ – 1547 m.;
- „Giesmės krikščioniškos“, d. I – 1566 m.;
- „Giesmės krikščioniškos“, d. II – 1570 m.;
- Parafrazis“ – tai maldos „Tėve mūsų“ aiškinimas. Ji išleista kartu su trimis J. Bretkūno darbais 1589 m.;
Paminklas Martynui Mažvydui Klaipėdoje
(Lietuvininkų aikštė)
Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.
1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės" aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui -„Katekizmo", pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte. Martynas Mažvydas gimė apie 1510 metus. Tiksli jo gimimo data ir vieta nežinomi, manoma, kad kažkur Žemaitijoje, galbūt prie Tytuvėnų. Martynas Mažvydas baigė Karaliaučiaus universitetą. Gyveno labai skurdžiai, visas lėšas skyrė knygoms ir literatūriniam darbui. "Katekizmą" išspausdino 1547 m.
Ši aikštė dar yra buvusi Liepojos, Kanto, Lenino, Pergalės aikšte.
