Šioje vietoje gražiai atsiveria miestelio panorama. Matyti Jiezno ežeras, K.Z. Paco statyta Jiezno bažnyčia (vienas vertingiausių baroko architektūros paminklų Lietuvoje), dvaro rūmų likutis (rudas triaukštis pastatas į rytus nuo bažnyčios), rūmų parko dalis (už ežero, į rytus nuo rūmų).

Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m. gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija – čia minimas didžiojo kunigaikščio Jiezno dvaras ir Jiezno valsčius, nuo 1507 m. privati nuosavybė. 1581 m. minimas Jiezno miestelis, linijinio plano. 1633 m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos didysis iždininkas Steponas Pacas, ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija. XVII a. viduryje miestelis perplanuotas, 1670 m. pašventinta nauja Jiezno bažnyčia, pastatyta Lietuvos didžiojo kanclerio K. Z. Paco iniciatyva. 1775 m. Pacai pastatydino dvaro rūmus. 1837 m. dalis miestelio ir Jiezno dvaro sudegė, rūmai nebeatstatyti. Miestelis ėmė sparčiai plėstis XIX a. 2-ojoje pusėje nutiesus kelią Kaunas–Druskininkai. XX a. pradžioje Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Jieznas buvo tapęs kovų židiniu. 1919 m. vasario 10-13 d. čia vyko dideli mūšiai tarp lietuvių savanorių, kuriems padėjo vokiečiai, ir bolševikų, kuriuos nugalėjus, buvo užkirstas kelias bolševikams pasiekti Kauną.