Look around. In these meadows, just nearby the village, the Jieznas battle took place. It was one of the first and most furious battles (like Alytus and Kėdainiai battles) of the Army of Lithuanian volunteer soldiers and The Red Soviet army during the Independence War in 1919. With the help of German soldiers Lithuanian volunteers won the battle and stopped the Red army from occupation of Kaunas. It was a very significant victory in the War of Independence. This cross is built to remembrance of those Lithuanian volunteer soldiers, who were killed on the battle. The cross was built in ~1934, and it‘s interesting that it remained untaken during the Soviet occupation from 1940 till 1990. The cross was rebuilt in 1996, because the original one didn‘t stand the weight of years.
Apsidairykite aplink. Šiose pievose, visai prie pat miestelio, vyko Jiezno kautynės. Tai vienos pirmųjų ir pačios aršiausios (kartu su Alytaus ir Kėdainių) Lietuvos savanorių kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą 1919 m. vasario 10-13 d. Raudonoji armija planavo užimti Kauną, apsupdama jį iš šiaurės (nuo Kėdainių) ir iš pietų (žygiuodama per Aukštadvarį, Jiezną, Birštoną, Prienus). Gavusi žvalgybos duomenų apie Raudonosios armijos planus ir pradėtą žygį, Lietuvos karinė vadovybė iš Kauno pasiuntė S. Zaskevičiaus vadovaujamą Antrąją pėstininkų pulko kuopą ir raitelių būrį, apie 30 karių, Jiezno link. Vasario 9 d. Raudonosios armijos dalinys jau buvo užėmęs Jiezną ir susitelkęs gretimuose kaimuose. Gavę įsakymą užimti Jiezną, lietuvių pėstininkai, padalyti į dvi dalis, vasario 11 d. apie 12 val. 30 min. pradėjo puolimą iš vakarų ir iš pietų, o raitininkai – iš rytų. Priešo pajėgos buvo stipresnės, puolimas nepavyko. 18 sužeistų karių pateko į nelaisvę ir buvo raudonarmiečių žiauriai nužudyti sukapojant kardais. Kuopa pasitraukė į Birštoną. Vasario 13 d. lietuvių kariai drauge su vokiečiais pagal kartu parengtą planą vėl puolė Jiezną. Miestelis buvo apsuptas, Raudonosios armijos daliniai sumušti ir priversti trauktis. Raudonosios armijos vadovybės planas užimti Kauną puolimu iš pietų per Jiezną pradėjo žlugti, galutinai žlugo per 1919 m. vasario 12-15 m. Alytaus kautynes. Dar šiais laikais, ariant daržus čia randama šovinių ir gilzių, menančių tas kautynes. Žuvę savanoriai yra palaidoti Jiezno senosiose kapinėse. Čia, kautynių vietoje, jiems pastatytas memorialinis kryžius apie 1934 m. Įdomu tai, kad kryžius nepaliestas išstovėjo per visą sovietinę okupaciją ir buvo perstatytas 1996 m., nes nebeatlaikė metų naštos.