Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas vertingiausių baroko architektūros statinių Lietuvoje, kaip ir Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta tos pačios didikų Pacų giminės. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs nesugriautas ir daug nepakitęs architektūrinis objektas, menanatis laikus, kai Jieznas buvo didikų Pacų, užėmusių svarbius postus LDK, rezidencija. Kartu su Jiezno dvaro rūmais bažnyčia sudarė vieningą antsamblį, buvo labai laikomasi simetrijos – nuo rūmų buvo lygiai 120 metrų iki ežero, tiek pat iki bažnyčios, iki turgaus aikštės ir karčiamos. Kadangi miestelis kūrėsi aplnkui dvarą, jis taip pat buvo planuojamas labai simetrikšai išdėstant gatves. Kalbama, kad bažnyčia buvo sujungta su rūmais tuneliu, vedusiu ir iki kapinių, kad dvariškiai galėtų nepastebėti į juos nueiti. Bažnyčios statymu rūpinosi Steponas Kristupas Pacas, 1670 m. ji konsekruota (LDK kanclerio K. Z. Paco iniciatyva). Antano ir Teresės Pacų iniciatyva 1768–1772 m. bažnyčia padidinta ir išpuošta freskomis (pastatyti 2 bokštai, presbiterija ir dvi šoninės zakristijos). Antrą kartą bažnyčia konsekruota 1772 m. Bažnyčia yra stačiakampio plano, (41 × 18 m), vienanavė, su kripta, kurioje palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai. Tokio stiliaus kripta yra vienintelė Lietuvoje. Yra dailės kūrinių, tarp jų pagal italų dailininko Guido Reni paveikslą N. Silvanavičiaus nutapytas „Mykolas Arkangelas“ (1875 m.).