-----[LT]-----
Skuodo mūšis – žemaičių ir Vokiečių ordino livoniškosios šakos kariuomenių mūšis, kuris įvyko 1259 m. prie Skuodo. Tai vienas didesnių žemaičių mūšių su kryžiuočiais, įvykusių iki Durbės mūšio.
Žemaičių kariuomenę (pasak Eiliuotosios Livonijos kronikos, ją sudarė apie 3000 žmonių), grįžtančią su grobiu iš Kuršo, pasivijo Livonijos kryžiuočių kariuomenė (Kuldygos pilies įgula, Vokietijos, vietos vokiečių riteriai ir nuo jų priklausomi kuršiai). Žemaičiams greičiausiai vadovavo kunigaikštis Alminas, Livonijos kariuomenei – komtūras Bernardas Harenas. Livonijos ordinas mūšį pralaimėjo (Lietuviai laimėjo); žuvo 33 Vokiečių ordino riteriai, daug eilinių karių. Tokia mūšio baigtis paskatino žiemgalius 1259 m. sukilti prieš Vokiečių ordiną. Jie išvarė iš savo žemių Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo skirtus viršininkus.
-----[EN]-----
Skuodas Battle - Samogitian and the Livonian branch of the Teutonic Order armies battle, which took place in 1259. Skuodo. This is one of the biggest battles of the crusaders Samogitians that took place before the Battle of Durbe.
Samogitian army (according to the Livonian Rhymed Chronicle, it was about 3000 people), returning to the prey of Courland, Livonia Crusader army caught up with (crew Kuldīga Castle, Germany, the local German knights and dependent rate). Samogitians probably led Duke Alminas Livonian army - commuter Bernard Haren. Livonian Order lost the battle (Lithuania won); 33 killed Teutonic Knights, a lot of ordinary soldiers. This battle led Semigallians end 1259. revolt against the Teutonic Order. They were driven out from their lands of the Teutonic Order and the Archbishop of Riga for the rulers.
