Konteineryje monetos ir ženkliukai. Prieš įvažiavimą į miestelį yra kalniukas už jo poilsiavietė. Kalniuko viršuje kryžius žuvusiems už Lietuvą partizanams atminti, kiek dešiniau yra dar vienas.
P.S. Jei mano lobis paslėptas saugomoje valstybės, architektūros paminkluose arba kažkuo susietas su laidojimo ar atmintinomis vietomis - neardykite pačių objektų. Aš niekados neslėpsiu antkapiuose, kryžiuose ar kitose vietose kur ieškant galima pakenkti saugomam objektui arba tai prieštarauja etikos normoms. Ieškodami miškuose neardykite miško paklotės ir nežalokite augmenijos - lobio ten nebus. Stengiuosi slėpti taip, kad nepakenkti gamtai. Būtų malonu jei jums patikusiose (arba nelabai patikusiose) vietose surinktumėte ir išvežtumėte "nenaudėlių" paliktas šiukšles. Ačiū!
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės - laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.
Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia
Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 – žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo net 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą. 1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. – 861, 1970 m. – 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas – 10 900 ha.
1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).
Šaltinis: wikipedia.