Per amžius Tytuvėnų dvaras ir miestelis turėjo daug savininkų. 1609 m. Tytuvėnus už 11 000 kapų grašių nusipirko LDK vėliavininkas ir Žemaičių žemės teismo teisėjas A. Valavičius. Norėdamas įamžinti savo ir pirmosios žmonos atminimą, jis 1613 m. į Tytuvėnus pakvietė bernardinų vienuolius ir pažadėjo juos aprūpinti žeme bei pinigais. Tačiau greitai mirė, tad statybas pabaigė jo brolis. Pirmiausiai buvo pastatytas vienuolynas, o bažnyčia konsekruota 1635 m., jai suteiktas Angelų Švč. Megelės Marijos titulas.
Šis bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis - tai vienas įdomiausių ir didžiausių Lietuvos sakralinės XVII - XVIII a. architektūros kompleksų, kurio formose ryški daugiasluoksnė gotikos, renesanso ir baroko stilių dermė. Ansamblį brolių bernardinų veiklos šimtmečiais sudarė vienas šalia kito išsidėstę: bažnyčia, vienuolyno pastatas, šventoriaus tvoros arkados, Kristaus laiptų koplyčia, naujokynas (noviciatas), špitolė (mokykla) ir aplink išsidėstę ūkinės paskirties trobesiai. 1771 - 1780 m. prie vakarinio bažnyčios fasado šiaurės vakarų kryptimi pristatytas uždaras stačiakampis šventoriaus kiemas su arkadinėmis galerijomis, skirtomis Kryžiaus keliui įrengti. Tokios erdvės ir tūrio barokinių formų statinys retas LDK. Šiose arkadose įrengta 14 Kančios kelio stočių, kurių kiekvienoje įmūryta po žiupsnelį žemių, parvežtų iš Jeruzalės, bei 39 Kryžiaus kelio stotys, kurių sienose ištapytos 25 Kristaus kančios paslaptys. 1775 m. šio aptverto šventoriaus centre pradėta statyti Kristaus laiptų koplyčia, kurioje įrengta Šventųjų laiptų, pasak legendos, Poncijaus Piloto rūmų laiptų, Šv. Elenos atvežtų iš Jeruzalės į Romą, kopija. Koplyčia, kaip ir originale, turi 28 pakopas. Jomis maldininkai, apmąstydami Kristaus kančią, keliais kopia aukštyn, bučiuoja kiekviename laipte po stikliniu gaubtu įdėtas šventas relikvijas ir Jeruzalės žemę. Paralelinis laiptų maršas skirtas maldininkams nusileisti. Kristaus laiptų koplyčia kartu su Kryžiaus kelio stotimis galerijoje - tai vienintelis Lietuvoje iki šių dienų išlikęs bernardiniškojo Kančios kelio stočių ansamblis.
Virš pagrindinių į galerijos kiemą vedančių vartų (iš vidinės pusės) sienoje buvo nutapyta imaginacinė Jeruzalės miesto panorama - raiškus įrodymas, kad kiemas simbolizavo Šventąjį miestą.
XIX a. ansamblis nukentėjo nuo Carinės Rusijos valdžios. Vienuolynas buvo uždarytas, nugriauta daug pastatų: naujokynas, špitolė, vandens malūnas ir užtvanka, bravoras, vežiminė, daržinė ir kt. Nusekus tvenkiniui, išdžiūvo daržai, sunyko viską juosę sodai.
Po to daug kartų keista vienuolyno paskirtis, daryti bažnyčios ir vienuolyno remontai. Tik ką atrestauravus vienuolyną 2012 m. ir jame įrengus bažnytinio meno muziejų, jį ir bažnyčią smarkiai nusiaubė gaisras. Šiuo metu vėl atrestauruotas vienuolynas ir bažnyčia laukia lankytojų.
