Gražioje Kazliškių kaimo miško proskynoje stūkso didelė stacionari, išskirtinio dizaino lauko scena. Čia vyksta nemažai kultūrinių renginių: festivaliai „Bardų naktys“, „Baltos naktys“, „Ką galvoja muzika“, muzikiniai seminarai, tapybos plenerai, poezijos skaitymai.
Kaimą supa spygliuočių miškai – Marackų ir Runkių miškai. Išilgai kaimo eina vienintelis vietinės reikšmės 4,5 km ilgio kelias (be kietos dangos). Kazliškių kaime yra 29 sodybos, 72 gyventojai. 10 sodybų verčiasi žemės ūkiu, vidutinis ūkio dydis – 7 ha. Dalis gyventojų dirba mieste, dalis – užsiima netradiciniais kaimo verslais. Kadangi žemės yra prastos, o kaimą supa graži gamta, žmonės tikisi pradėti kaimo turizmo verslą.
Senosios Kazliškių kaimo kapinės
Kazliškių neveikiančios kaimo kapinės yra istorijos ir kultūros paminklas
Kapinės apleistos. Paskutiniais metais kapinės pradėtos tvarkyti, pastatytas bendras kryžius.
Kapinėse yra šeimyninis lenkų dvarininkų Gorčinskių (Gorskių – taip vadina kaimo gyventojai) kapas. Likęs nugriautas ir sulūžęs metalinis kryžius, dabar aprūdijęs nuo laiko, tamsiai rudos spalvos, bet užrašai įskaitomi:
1. Brunon Gorczynski
zyl lat 54
um. 20 Lutego 1863
Emilja Gorczycka
zyla lat 60
um. 14 Grudnia 1881
Ludwika Gorczycka
zyla lat 26 + 5 Grud. 1872
2. Pozostala Rodzina Prosi o westehnienie Do boga
Praszau sukalbėt swiejka Marja
Gorčinskių kryžius
Anksčiau kapavietės buvo aptvertos ir metalinėmis, ir medinėmis tvorelėmis, vietomis metalinės dar išlikę.
Kapinės atidarytos gal 19 a., nes anksčiau čia buvo miškas, krūmai, kaimo dar nebuvo.
Paskutinis laidojimas 1941 m. birželio 26 d. Šis kapas ir dabar prižiūrimas. Čia palaidotas Liudžius Vitas, 12 metų berniukas. Kai prasidėjo karas, jis sirguliavo, skaudėjo koją. Pro šalį ėjo vokiečiai, jis buvo išneštas į kiemą su antklode. O vokiečiai, būdami girti, jį nušovė. Jau nebuvo galima laidoti Kazlų Rūdos kapinėse, laidojo čia. Dabar kapelį prižiūri seserys D. Lazauskienė ir M. Skiečiuvienė.
Prieš karą dar buvo atvejis, kai kapinėse ant eglės šakos rado vaikelį ką tik gimusį pakabintą krepšyje. Kaime gyveno tokia mergina, gal tai jos vaikas. Pasakotojas tiksliai neprisimena, ar tai buvo prieš karą, ar jo metu.
Kapinės maždaug 80 m ilgio, bet buvo siauros. Dabar taip apaugę medžiais, jog sunku tiksliai nustatyti išmatavimus.
Bendras kryžius
(atstatytas)
Apie 1976–77 metus kapines kažkas kasinėjo – aukso ieškojo. Lavono pirštų kaulai dar buvo sudėti į rusišką laikraštį. Toje upės pusėje žmonės tada negyveno, ta teritorija priklausė kariniam daliniui.
Vandenį laistyti nešdavo iš Jūrės upės, iki jos netoli, gal 50 metrų, bet reikėdavo kopti į smėlio kalnelį.
Dabar gerai išsilaikęs vienas paminklas, yra dar prie kito kapo tvorelės liekanos, kryžius. Per karą ten darė bunkerius.
Prieš karą, gal 1940 m. čia buvo palaidotas žmogus, vardu Adolfas. Jis kartu su Žiurgėnu (latvių kilmės) iš Agurkiškės kaimo kirto mišką. Adolfas gal turėjo pinigų, o Žiurgėnas teisinosi, jog medis užgriuvęs, bet žmonės manė, jog dėl pinigų nužudė. Žiurgėnas kalėjime buvo labai trumpai.
Šiose kapinėse dar prieš karą palaidotas Stankevičiaus Stasio nekrikštytas vaikas.
Iki karo, prisimena kita pasakotoja, aplink kapus dar buvo apkastas griovys, buvo įėjimas: mediniai stulpai aplink, o viduryje kapinių, netoli vartų buvo bendras kryžius visiems kapams, medinis, gal 3 m aukščio, o aplink jį – medinė tvorelė.
Netoli gyveno Čepkauskai, čia buvo jų žemė. Kaimo žmonės norėjo aptverti kapines, iškirsti medžius dar prieš karą, o Čepkauskai neleido. Kaimo seniūnu tada buvo Stankevičius Vincas.
Kapinėse ant visų kryžių buvo lenkiški užrašai, taip pat ir ant to medinio.
Pasakojimą apie kapines pateikė Dana Lazauskienė–Liudžiūtė, g. 1934 m. Kazliškių km., Marija Skiečiuvienė–Liudžiūtė, g. 1927 m. ir Jonas Skiečius, g. 1921 m. (mirė 1993 m. gegužės 8 d.).
Dvaro liekanos
Šalia senų kapinių išlikę Gorčinskių dvaro malūno užtvankos pamatų liekanos ir du tvenkiniai karpiams auginti. Šiuo metu jie apaugę krūmais ir medžiais.
Paskutinius 50 metų šioje vietoje vykdavo kaimo sueigos ir pasilinksminimai.
Vokiečių karių kapai
Kazliškių kaimo teritorijoje yra vokiečių karių kapai.
Prancūzų karių kapai
Seni Kazliškių žmonės pasakoja, kad Marackų miške yri palaidoti sušalę Napoleono armijos kareiviai, kuriuos palaidojo kaimo gyventojai. Ieškome tikslesnės informacijos.