ŽUVĖDRŲ IR KIRŲ SALA
Esate prie Krivėnų tvenkinio, kuris įrengtas 1972 m., užtvenkus Nevėžio intako – Striūnos upelio slėnį. Paėję šalia autostrados sankasos, tvenkinyje pamatysite salą, kurioje nuo balandžio klega daugybė paukščių. Šią salą nuo 2001 m. kasmet tvarko Lietuvos gamtos fondas (www.glis.lt). Tvarkymo tikslas – išsaugoti vandens ir pelkių paukščiams tinkamą veisimosi buveinę.
KODĖL REIKIA TVARKYTI SALĄ?
Tūkstančiai per keturis mėnesius saloje apsilankančių paukščių čia palieka gausybę trąšų: išmatų, maisto likučių, žuvusių dėčių ir nugaišusių jauniklių, todėl saloje ima vešėti aukštos, tankios žolės. Jų stagarų nenulenkia net storas sniego sluoksnis. Derlingoje salos žemėje greitai šaknis įleidžia medžiai ir krūmai, tad neprižiūrima sala sparčiai apaugtų mišku. Kirai ir kiti paukščiai ją apleistų, nes jiems būtinos atviros salos.
SALOS ATGIMIMAS
Suformavus tvenkinį, iki 2001 m. saloje vyko paukščiams nepalanki augalijos kaita: daugėjo krūmų, medžių, augo iki 2 m aukščio varnalėšų, dilgėlių, kiečių sąžalynai, kuriuose dar perėjo apie 400 rudagalvių kirų porų ir tik 4 upinių žuvėdrų rūšys.
2001 m. vasarį Lietuvos gamtos fondo darbuotojai pradėjo salos tvarkymo darbus: iškirto ir sudegino visus krūmus ir medžius. Čia dirbama kasmet: rudenį ar žiemą nupjaunami aukštų žolių sąžalynai, nukapojamos medžių, krūmų atžalos, kad kiekvieną pavasarį sala vėl atgimtų, kad tūkstančiai paukščių turėtų kur auginti savo jauniklius.
2009 m. salos tvarkymo darbai vykdyti įgyvendinant projektą „Aplinkos būklės gerinimas stiprinant Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koaliciją“, kuris finansuojamas pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemą „Nevyriausybinių organizacijų stiprinimas Lietuvoje“.
SALA - VERTINGA VANDENS PAUKŠČIŲ VEISIMOSI BUVEINĖ
Saloje, kurios plotas yra 0,9 ha, kasmet įsikuria įvairūs vandens paukščiai. Gausiausi – rudagalviai kirai (Larus ridibundus). Jų koloniją sudaro 2000-2500 porų. Rudagalviai kirai saloje užtikrina kitų vandens paukščių įvairovę. Kolektyviai gindamiesi nuo plėšrūnų, jie apgina ir kitų paukščių dėtis bei jauniklius, todėl saloje taip pat peri:
- Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Į ES Paukščių direktyvos I priedą įtraukta rūšis. Saloje kasmet peri 20-45 upinių žuvėdrų rūšys.
- Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis). Į Lietuvos Raudonąją knygą įtraukta rūšis. 2005 m. veisimosi metu stebėta pora.
- Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus). 1-2 poros peri salos pakrantės švendrų juostoje.
- Nendrinė vištelė (Gallinula chloropus), perinti salos pakrantės švendrų juostoje.
- Didžioji antis (Anas platyrhynchos). Saloje jų kasmet peri 10-20 porų.
- Kuoduotoji antis (Aythya fuligula). Saloje jų kasmet peri > 10 porų.
- Krantinis tilvikas (Actitis hypoleuca), peri 1-2 poros.
- Paprastasis kiras (Larus canus), peri 1-2 poros.
EN: The island in Krivėnai water reservior is an important breeding habitat for many waterbird species. However several thousands birds breeding in the island every year trigger fast overgrowth with high, shrubs and trees. These changes are unfavourable for the birds, therefore since 2001 every year Lithuanian Fund of Nature has been carrying out management activities there. The aim of management is to maintain open breeding habitat for various waterbirds.
In 2009 management activities in the island were carried out in the framework of the project “Improvement of environment quality through capacity building of Coalition of non-governmental organisations”, which was funded by The EEA and Norway Grants subsidies “Strengthening of Non-governmental organisations in Lithuania”.