1831 m. sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė gimė 1805 m. Vilniuje. Prasidėjus sukilimui ji padėjo pusbroliui Cezariui Pliateriui Dusetose organizuoti sukilėlių būrį. 1831 m. balandžio 4 d. ji dalyvavo Zarasų užėmime, bet sukilėliai čia neišsilaikė ir turėjo atsitraukti. Vėliau Pliaterytės būrys susijungė su K.Zaluckio vadovaujamu sukilėlių būriu. E.Pliaterytė 1931 m. gegužės mėn. 4 d. dalyvavo mūšyje ties Pustavoniais (Radviliškio apyl.), vėliau savo būrius įjungė į Končiaus vadovaujamus dalinius. Dalyvavo mūšyje ties Maišiogala. Susijungus Parševskio daliniams su D.Chlapovskio daliniais paskirta 25-jo pėstininkų pulko I-os kuopos garbės vadu ir gavo sukilėlių kariuomenės kapitono laipsnį. Su 25-jų pėstininkų pulku Pliaterytė buvo pasiųsta į Kauną, dalyvavo 1831 m. birželio mėn. 28 d. miesto gynime. Po nesėkmingų kautynių su pulko likučiais pasitraukė į Kėdainius.
1831 m. liepos mėn. 8 d. pasižymėjo kautynėse ties Šiauliais. Po sukilimo pralaimėjimo sukilėlių kariuomenei traukiantis į Lenkiją ji su pusbroliu Cezariu Pliateriu ir drauge Mare Rašanavičiūte taip pat mėgino prasibrauti į Lenkiją. Kelyje persišaldė, susirgo ir apsistojo Kapčiamiesčio apylinkėje pas eigulį. Vėliau buvo pervežta į Justinavo dvarą, kur ir mirė 1831 m. gruodžio mėn. 23 d. Slapta buvo palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. Neilgai trukus jai buvo pastatytas paminklas. Prieš II-ąjį Pasaulinį karą buvo pastatytas naujas paminklas, o senas pastatytas prie kelio Kapčiamiestis-Veisiejai. Karo metu paminklas buvo nuverstas. Pokario metais Emilijos Pliaterytės kapas buvo sutvarkytas, aptvertas tvorele. Dabar Emilijos Pliaterytės kapas yra gausiai lankomas turistų, mylinčių savo praeitį žmonių.
Emilija Pliaterytė buvo pirmoji XIX amžiaus garsenybė.Ji buvo dramatiška, garsi ir drąsi asmenybė.Ji tapo tokia todėl, kad “vaikystėje žavėjosi knygomis apie kovotojus dėl laisvės, buvo griežtai nusistačiusi prieš Lietuvą valdančius rusus.Ypač jai imponavo prancūzė Žana d`Ark, kuri XV a. vadovavo savo tautiečiams, kovojantiems prieš pavergėjus anglus. Norėjo būti į ją panaši. Domėjosi kariniais dalykais, mokėsi šaudyti, joti. Be to domėjosi matematika, istorija, tautosaka.
Kovotojos už savo krašto laisvę E.Pliaterytės žygdarbiai nepamiršti iki šių dienų. Dailininkai tapė jos paveikslus (deja, autentiško Emilijos portreto, piešto jai pačiai pozuojant, nėra). Anglų, italų, prancūzų, vokiečių ir vengrų poetai skyrė jai savo kūrinius. Ji buvo laikoma naująja Žana d`Ark.Vojciechas Kosakas nupiešė paveikslą “Emilija Pliaterytė mūšyje su kazokais”. Vaclovas Gensiorovskis sukilėlę pavaizdavo vienoje apysakų, o Tadas Končinskis sukūrė apie ją dramą. Poetas Adomas Mickevičius parašė eilėraštį “Pulkininko mirtis”, rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas parašė istorinę dramą “1831 metai”. Joje pavaizduoti sukilimo įvykiai, poetizuojamas aukojimasis tėvynės gerovei. Nuoširdus Lazdijų krašto bičiulis armėnas tautodailininkas Ašotas Sarabjanas sukūrė E.Pliaterytės bareljefą ir padovanojo jį Leipalingio Vidurinės mokyklos kraštotyros muziejui. Beje, šiame muziejuje saugomas ir lietuvių dailininko Leono Juozėno nupieštas E.Pliaterytės paveikslas. Su didele pagarba minima E.Pliaterytė Lenkijoje. Kovojusiems su vokiečiais okupantais lenkų daliniams buvo suteiktas jos vardas. Sukilėlės vardu pavadinta viena centrinių Varšuvos gatvių.
[ENG] The Grave and monument of Emilija Pliaterytė. Emilia plater (Lithuanian: Emilija Platerytė, born in November 13, 1806 in Vilnius, died in December 23, 1831 in Kapčiamiestis) – countess, descendant of a famous Plater family, participant of November Uprising in 1831, captain, the Lithuanian Joan of Arc, also honoured as a national hero in Poland. Emilia Plater is a symbol of freedom fights, heroine of the 19th century.
In 1831 she and her cousin C. Plater formed a partisan unit that, together with allies, seized the town of Zarasai, took part in the battle in Radviliškis region, later also in Vilnius district and Kaunas. Emilia was wounded when crossing the Juodoji Ančia River. She found a shelter at forester Margelis and Justinavas landlord Ablamowicz. She passed on December 23, 1831 in Veinežeris village. Her body was taken by boat along the Ančia river to Kapčiamiestis Church, and buried in Kapčiamiestis cemetery.
