LT - Lietuvos ir užsienio geolobiautojams Smile Family ir Anubis! komandos pristato lobiukų ciklą, skirtą paminėti 2015 - uosius – Lietuvos etnografinių regionų metus. Visuose 5 Lietuvos etnografiniuose regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažoje Lietuvoje bus padėtos multi tipo geoslėptuvės, geriausiai regiono paveldo savitumus atskleidžiančiose vietose. Rudenį vyksiančių seminarų metu, kurių dalis bus įtraukta į 2015 m. Europos paveldo dienų programą, aktyviausi geoslėptuvių sistemos bendruomenės nariai (surinkę bent 3 iš 5 regionų lobių) bus apdovanoti specialiai šiai progai išleista etnografinius Lietuvos regionus reprezentuojančia geomoneta.
Antrasis multi tipo lobis iš serijos „Etnografinė Lietuva“ Aukštaitijoje turi 4 etapus - 3 tarpiniai ir 1 finalinė vieta. Antrajame etape konteineriuko nerasite, tačiau jis svarbus siekiant išsiaiškinti tolimesnes koordinates. Atvykus į vietą Jums reikės suskaičiuoti, kelių aukštų yra stogastulpis. Gautą skaičių įstatykite į formulę. Taip pat Jums teks šiek tiek susipažinti su aukštaitišku muzikiniu paveldu – sutartinėmis – ir pamiklinti ausis. Išklausius nurodytą sutartinę Jums reikės atsakyti, kokio tipo (keli balsai dainuoja) yra ši sutartinė? Gautą skaičių įstatykite į formulę. Sutartinę galite išklausyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=9kVqipJbsgU&list=PLC679EC5072F536C9&index=2
EN - Smile Family and Anubis! geocaching teams present a special cycle of goecaches for all the goecachers. This cycle is dedicated to the ethnographic regions of Lithuania, because year 2015 is dedicated to commemorate the ethnographic regions of Lithuania. There will be 5 multicaches put in each region – Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija and Mažoji Lietuva. The geocaches will be placed in the most characteristic spots regarding the regional heritage. The most active geocachers (who will have completed 3 out of 5 multicaches) will be given prizes during the seminar session in autumn in each region. The winners will get special geocoins which are made for this occasion.
The second multicache from series „Ethnographic Lithuania“ is placed in Aukštaitija and has 4 stages. You have to complete the first three stages to reach the final one. In second stage there is no container but you will have to count the levels of the roofed raod-side shrine. Put this number into the formula. Also in order to find the next coordinates you will have to to get acquainted with musical heritage of Aukštaitija – glee – and use you ears. Click the link below to listen to the glee and guess, how many different voices sing this particular song? Put this number into the formula and find the coordinates of the second stage.
https://www.youtube.com/watch?v=9kVqipJbsgU&list=PLC679EC5072F536C9&index=2
LT - Aukštaičių žemės – ypatingas Lietuvos regionas, kadangi būtent čia susiformavo pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Aukštaitijos vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas XIII a. Dabar tai - didžiausias etnografinis regionas. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, kadangi yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos palikimą. Šiaurės rytų Aukštaitija tūkstantmečių dainų - sutartinių židinys. Šios dainos yra išlaikiusios archajišką muzikinę ir poetinę formą. Sutartinės – išskirtinis reiškinys ne tik lietuvių, bet ir pasaulio folkloristikoje. 2010 m. sutartinės įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Na, o keliautojus labiausiai žavi ežeringas kraštovaizdis ir puikiai jame pritampanti medinė aukštaitiška gyvenamoji architektūra, pasižyminti ryškiomis spalvomis, segmentuotais ir ornamentuotais langais, langinėmis bei kita puošyba. Iki šiol yra išlikę gatviniai ir padrikieji kaimai, atspindintys senąją natūraliai besikuriančią gyvenseną.
Apie aukštaičius (juokai)
Susitiko dvi moteriškės ir kalbasi:
- Oi, kaimynėle, kaip dabar pasaulis sugedo, kaip nebėra gerų žmonių!
- Teisybė, kaimynėle, teisybė, iš gerų likome tik aš, tu ir mūsų vaikai...
Pirmoji stotelė – Labanoras, įsikūręs prie Ignalina – Molėtai kelio. Miestelis yra išlaikęs savitą Aukštaitijai būdingą medinį paveldą. Jame galite išvysti tiek gyvenamosios, tiek sakralinės paskirties XIX a. medinės architektūros pavyzdžių. Miestelio centre yra viena iš gražiausių visoje Aukštaitijoje Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (statyta 1820 m.). Pirmoji bažnyčia Vilniaus vyskupijos sąraše minima dar 1552 m. 2009 m. gruodžio 21 d. naktį iškart po vidurnakčio bažnyčia visiškai sudegė, liko tik varpinė. Spėjama, kad gaisro priežastis buvo netvarkinga elektros instaliacija, nors prieš pusmetį buvo padarytas didelis bažnyčios remontas (daugiausia išorinis). Tačiau išliko autentiška XIX a. pr. dvitarpsnė, kresna, monumentalios architektūros varpinė. Nors panašaus laiptuoto tūrio varpinių Lietuvoje gana daug, tačiau Labanoro išsiskiria iš visų savo sunkiomis, horizontaliomis proporcijomis. Netoliese stovi tradicinės architektūros klebonija išsiskirianti nesudėtingu pjūkliniu ornamentu pastogėje. XIX a. aukštaitiškai medinei architektūrai išsaugoti 1990 m. buvo įkurtas Labanoro regioninis parkas.
Antrajame etape Jūs prieš save išvysite ne tik žavią ežero panoramą, bet ir stogastulpį, pastatytą 2005 m., skirtą 750-osioms X miestelio įkūrimo metinėms pažymėti. Stogastulpiai yra mažosios architektūros pavyzdžiai, kurių pirminė funkcija buvo sakralinė. Vėliau vis daugiau ėmė rastis ir pasaulietinių, skirtų įvairiems įvykiams ar asmenims paminėti. Stogastulpių prototipais laikytini neaukšti, vieno – trijų metrų aukščio stulpiniai krikštai su sklastomis. Anksčiau jie buvo statomi tik ant moterų kapų. Lietuvoje ilgainiui virto puošniais vertikaliais kelių aukštų stogastulpiais su įvairių formų stoginukais ar dekoratyviomis koplytėlėmis, turinčiomis ornamentuotas arba grakščias lenktas formas. Jie yra aukšti, nuo 7 iki 9 m aukščio, turtingai papuošti ažūrine bei plastine abstrakčių geometrinių, augalinių ir gyvūnijos formų ornamentika. Stogastulpių meninės formos yra vienos iš originaliausių ir gražiausių. Vertikalūs ir grakštūs savo siluetais stogastulpiai gyvai įsijungia į kraštovaizdį. Jie sutinkami visoje Lietuvoje, nors savo variantais gerokai skiriasi. Žemaitijoje statomi tik vienaaukščiai stogastulpiai, turintys labai santūrų dekorą, tuo tarpų Aukštaitijoje pasitaiko žymiai puošnesni ir įvairesnių formų. Dažniausiai statomi pakelėse, prie sodybų, aikštėse.
Trečiasis etapas supažindins su dar vienu Aukštaitijos ypatumu. Aukštaitija yra ežeringas kraštas, todėl vandenį čia siekiama išnaudoti kuo įvairesniems tikslams. Vienas iš jų – vandens jėgą panaudoti ūkio darbams. Geriausiai Aukštaitijoje yra žinomas Ginučių vandens malūnas, tačiau šįkart apsilankyti pakviesime ne mažiau įdomiame Minčios vandens malūne. Jis pastatytas 1792 m. ir tuo metu priklausė Vilniaus vyskupui. Tačiau tai nebuvo pirmasis malūnas šioje vietoje. Tai vienas geriausiai išlikusių malūnų Lietuvoje ir menkai tepakitęs iki mūsų dienų. Pirmiausiai malūnas tarnavo kaip vario katilų dirbtuvė. 1863 m. sukilimo dalyviai čia gaminosi šaudmenis, kaupė maisto ir drabužių atsargas. XX a. pr. Rogovui priklausęs malūnas perstatytas, jame buvo įrengta lentpjūvė, milo dažykla. Priestate ties pastato PV kampu (neišlikęs) pastatyta vandens turbina. 1983-1986 m. malūnas pertvarkytas ir pradėjo veikti kaip poilsiui ir šventėms skirtas namas.
Galutinės koordinatės Jus atves į Ladakalnį – garsiausią Aukštaitijos nacionalinio parko lankytiną objektą. Dauguma Jūsų čia jau yra buvę užlipę, bet nuo jo matoma 6 aplinkinių ežerų (Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis ir Alksnas) panorama kviečia užlipti dar ir dar. Tai 175 m aukščio virš jūros lygio iškilęs kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje. Kartu su Ginučių piliakalniu sudaro vieną bendrą archeologinį kompleksą. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Ladakalnį juosiantys ežerai yra apipinti legendomis. Pvz. viena Alksno ežero įlanka yra pavadinta Mergakumpiu. Pasakojama, kad kaimo mergos bėgo nuo Napoleono karių ir plaukdamos nuskendo šioje įlankoje. Ladakalnis buvo pirmasis objektas, Lietuvoje pripažintas geomorfologiniu gamtos paminklu. 2012 m. įrengtas nuo Ginučių muziejaus iki Ladakalnio 2 km pėsčiųjų pažintinis takas, taip pat sutvarkytos kalno prieigos, įrengti informaciniai stendai.
EN - The first stage – Labanoras. The town is famous for its wooden dwellings, typical of Aukštaitija wooden heritage. There is a church and belfry in the center of the town – this ensemble is considered to be one of most beautiful in Aukštaitija. Although the church burned down in 2009 before the Christmas, it was rebuilt later. The 19th c. belfry remained intact. In 1990, Labanoras regional park was established in order to save the 19th c. wooden architecture of Aukštaitija.
The second stage will allow you to admire beautiful views of the lake as well as a roofed raod-side shrine, built in 2005 for the occasion of 750 years anniversary of the town establishment. Roofed raod-side shrines are the examples of the decorative architecture whose initial purpose was sacral. Later, the roofed road-side shrines were started to build to commemorate secular events or personalities. Roofed raod-side shrines are tall, vertical poles with one or more roofs on them. There can be figurines of saints under the roofs as well as other various folk motives. Roofed road-side shrines are usually built it the road-sides, near homesteads, in the squares. These shrines are popular in Eastern Aukštaitija, Dzūkija, and Žemaitija.
There are lots of lakes in Aukštaitija therefore water may be used for various purposes. One particular way – use of hydropower for farming. Best known watermill in Aukštaitija is in Ginučiai but Minčia watermill is noteworthy as well. It was built in 1792 and kept its unique setting till today. Firstly, it was used as a copper pot factory. The members of 1863 rebellion used this mill for making bullets and storing food and clothes. Later this millhouse was used as a sawmill. In 1983-1986 this building was redesigned into recreation facility.
The final stage is in Ladakalnis. This place is famous for its panoramic view – there can be seen 6 lakes (Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis ir Alksnas). This mound is 175 m above sea level and is a part of Šiliniškiai back chain of mounds. Ladakalnis and Ginučiai mounds comprise a common archeological complex. It is believed that Ladakalnis was a sacred place which was used to make sacrifices for the Goddess Lada – Baltic goddess of the Life, the Big Mother, which gave birth to all of the world. Ladakalnis mound was nominated the first geomorphological natural monument in Lithuania.
Parengta pagal: Lietuvos etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva, Žemaitija, sud. V. Jocys, Terra publica, 2015; Lietuvos architektūros istorija IV tomas, sud. D. Puodžiukienė, Savastis, 2014; Mažoji architektūra, sud. K. Čerbulėnas, F. Bielinskis, K. Šešelgis, Vaga, 1970 m.; www.kpd.lt; www.anp.lt
LT - Projektas "Šiuolaikinių technologijų panaudojimas Lietuvos etnografinių regionų paveldo animavime" dalinai finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos. Sutarties Nr. LIT-9-15. Projektą įgyvendina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas.
EN - Project: "The Heritage Animation of Lithuanian Ethnographical Regions by using Modern Technologies" is partly financed by The Research Council of Lithuania. Contract number LIT-9-15. The project is implemented by Vilnius Academy of Art Kaunas Faculty.
LT- Multislėptuvių ciklas Lietuvos etnografiniams regionams:
EN- Series of Multi-Caches dedicated to Ethnographical Regions in Lithuania:
Etno Lietuva. Žemaitija
Etno Lietuva. Mažoji Lietuva
Etno Lietuva. Suvalkija
Etno Lietuva. Dzūkija
Pirmieji projekto rezultatai
LT- Georenginių ciklas Lietuvos etnografiniuose regionuose:
EN- Series of Events in Ethnographical Regions of Lithuania:
I FOUND IT! #1 - Žemaitija - Telšiai - 18.09.2015
I FOUND IT! #2 - Aukštaitija - Panevėžys - 19.09.2015
I FOUND IT! #3 - Dzūkija - Alytus - 17.10.2015
I FOUND IT! #4 - Suvalkija - Marijampolė - 07.11.2015
I FOUND IT! #5 - Mažoji Lietuva - Šilutė - 05.12.2015