VEIVERIAI
Praėjusio šimtmečio gale (1897 m.) Veiveriuose buvo 921 gyventojas. Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis ir jo apylinkės labai nukentėjo nuo gaistrų, nes čia vyko kautynės. Artėjant frontui, gyventojai buvo evakuavvęsi. Nemažai žmonių buvo evakuota ir į Rusiją (Voronežo ir kt. sritis).
1918 m. buvo kuriamas valsčiua ir vietinė savivaldybė. 1918 XI 25 sušauktame valsčiaus susirinkime dalyvavo iš 28 kaimų 40 atstovų. Aktyviausi savivaldybių kūrėjai dr. J. Kuklierius, dr. A. Skirpstūnas, K. Leketckas, K. Kaunas, A. Cinka ir kiti.
Veiverių valsčiaus viršaičiais (pirmininkais ir senūnais) buvo M. Lukoševičius, M. Gustaitis, J. Blažaitis, J. Čibirka, L. Pačėsa, M. Andriušis, J.Jankauskas, J.Malonis, A. Vyšniauskas, V. Černiauskas, M.Morkienė- Kazlauskaitė, M.Liungienė, P.Lenčiauskas, M.Kleizienė, V.Ramanauskas. Valsčiaus centre buvo policijos nuovada ir daboklė. 1932 m. Savivaldybių žiniose randame, kad valsčiuje buvo — seniūnijų. Veiverių valsčius iki pokario metų priklausė Marijampolės apskričiai.
Pokario metais dėl deportacijų Sibiran ir kitų negandų miestelis buvo sumenkęs. -1959m. tebuvo 371 gyventojas.
Veiveriai
Prieš karą miestelyje buvo nemažai krautuvių, keli mėsininkai, pieninė, dvi kalvės, Glambos paminklu dirbtuvė, vaistinė, paštas, Starkevičiaus motorinis malūnas. Visada dirbo daktaras. Antradieniais buvo turgus.
1983 m. Mietelyje gyveno 882 gyventojai. Šiuo metu gyvena 1525 gyventojai (2014 m.)
1948 m. Veiveriuose buvo sukūrtas Vinco Miskevičiaus- Kapsuko kolūkis. Pirmasis pirmininkas buvo V. Jankauskas, brigadininkas V. Liungas. Tuo metu Belevičiuose buvo sukurti du maži kolūkėliai- Belevičių ir Vinco Kudirkos. 1951 m. Visi trys kolūkiai buvo sujungti, ir bendras ūkis su centru Veiveriuose pavadintas “Stalino keliu”. Jam vadovauti pagal partijos nurodymą buvo atkelta ne žemės ūkio specialistė E. Draugelienė. Panašūs specialistai tada vadovavo ir kitiems kolūkiams.
Vėliau Veiverių kolūkio pirmininkais buvo V. Migauskas, R. Purvinskas, J. Žėglys, S. Gudynas, , V. Gustainis, A. Stanevičius ir paskutinis nuo 1983 m. vadovaves pirmininkas C. Pacevičius.
Jau nuo šio šimtmečio pradžios Veiveriuose ėmė kurtis įvairios organizacijos. 1905m buvo įkurtas blaivybės draugijos skyrius. Buvo choras. 1907 m. buvo suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras. Seminarijoje buvo simfoninis orkestras. Nepriklausomybes metais aktyviai reiškėsi šaulių organizacija (vadovavo M. Lukoševičius). Buvo pastatyti nauji erdvūs kpt. P. Gudyno vardo Šaulių namai (Tarybiniais laikais vadintas “Kultūrnamiu”).
1940 m. Buvo baigta statyti 8 komplektų pradžios mokykla, kainavusi 250000 litų. Mokyklą ir Šaulių namus projektavo tas pats architektas