Mikalinės dvaras Traditional Cache

Tai mano pirmasis bandymas paslėpti lobį, taigi iš karto atsiprašau už kažką neteisingą, bet lauksiu pastabų ir taisysiu, kad viskas būtų ok :). Lobis paslėptas Skaisčiūnų kaimo bendruomenės namų teritorijoje. Teritorija yra aptverta, bet į ją patekti galima labai lengvai ir ne tik pro pagrindinį įvažiavimą :). Šioje teritorijoje yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, krepšinio, tinklinio ir šiokia tokia futbolo aikštelė.

Spėjama, kad Mikalinės dvarui vardas prigijo nuo Prienų seniūno Mykolo Butlerio (1715 - 1782). Kadangi jo motina Pranciška turėjo Vaisbūniškių dvarą, tai dažnai keliaudavo pro čia aprašomą vietovę - taip Prienų seniūnas įsigijo jam patikusį dvarą. Ūkinei veiklai palankiai atsiliepė ir per jį tekantis Uosupelis. 1784 m. Marijampolės marijonų vienuolyno vyresnysis Viktoras Volungevičius aprašė Marijampolės parapiją, kurioje pirmą kartą paminėjo ir Mikalinės dvarą, pro kurį ėjo pagrindinis kelias iš Marijampolės į Karaliaučių. Kaimyninį Steiniškių dvarą tuo metu valdė Onoginas; netrukus šis ūkis buvo laikomas tik Mikalinės dvaro padaliniu. O gal jau ir 1784 m. Steiniškės nebuvo savarankiškos? Tuomet tas pats Onoginas galėjo būti ir Mikalinės dvaro savininku.
1798 m. vasarą Prūsijos valdžios nurodymu konduktorius (tokios pareigos) Vnevtovskis naujai pamatavo ne tik Kvietiškio, Miknonių, Karklinių, bet ir Mikalinės dvarų žemes. Dvaras užfiksuotas ir 1795 - 1800 metų Naujosios Prūsijos žemėlapyje.
Tik 1820 m. šio dvaro gyventojai buvo prijungti prie Marijampolės parapijos. 1822 m. valdžia dvarą dėl susikaupusių skolų įtraukė į parduodamų dvarų sąrašus. Dokumente pasakyta, kad tuo metu prie dvaro veikė ir medinė spirito varykla. Galbūt nuo tų metų ūkį valdyti ėmė Zarinas, kuris atliko ir vaito pareigas. Jis visai nekreipė dėmesio į tai, kad imperatorius Napoleonas šiame krašte panaikino baudžiavą: samdinių nenorėjo paleisti iš dvaro, o nepaklusniuosius pats plakdavo rimbais. Vietiniai gyventojai liūdnai juokaudami sakydavo, kad Zarinas „žarina” vargšų nugaras. Po jo mirties dvaro valdymą perėmė duktė, ištekėjusi už Fijalkausko. Matyt, tai buvo Julijana Zarina, 1832 ir 1835 metais minima kaip dvaro savininkė, palaikiusi glaudžius ryšius ne tik su kaimyninio Ungurinės (į rytus nuo Mikalinės), bet ir tolimesnio Lakinskų dvaro savininkais.
1826 m. Augustavo vaivadijos civilinis tribunolas priėmė nuosprendį „sureguliuoti” Mikalinės dvaro hipoteką ir išvardino jo valdas. Įdomu, kad į šio dvaro sudėtį įėjo ir dar vienas Steiniškių dvaras su jo karčema bei kaimu (beje, 2001 m. šiame kaime jau negyveno nė vienas žmogus). Mikalinės dvarui priklausė ir šie kaimai, turintys karčemas: Balsupiai, Mokolai, Meškiniai, Paikiškiai, Puskepuriai, Šunskai, Tarpučiai, Tursučiai. Šiame dokumente išvardinta ir apie 20 kitų priklausančių kaimų, iš kurių garsesni ar žinomesni buvo šie: Barsukinės, Cykakalnio, Dielinės, Gustabūdžio, Jančiariškių, Karašiškių, Katiliškių, Kidoliškių, Kleminės, Kurpiškių, Lapniškių, Lūginės, Marciniškių, Milčiškių, Obelinės, Ožkasvilių, Obšrūtėlių, Paikiškių, Patašiškių, Samsoniškių, Senovės, Strazdiškių, Stūriškių, Užkirčių, Videpčiškių, Vekeriotiškės ir kiti. Dvarui priklausė ir du miškeliai: Žvirgždaičių bei Pakusinės. 1827 m. Mikalinės dvarvietėje stovėjo 4 namai, kuriuose gyveno 54 žmonės.
1835 m. buvo patikslintos Gižų ir Mikalinės dvaro besiliečiančių žemių ribos. Po kiek laiko Zarinos vyras jau buvo tituluojamas dvaro „valdytoju”; o tikruoju savininku išliko valstybė. Tačiau naujasis dvaro šeimininkas labai nusivylė, kai apie 1840 metus buvo nutiestas naujas plentas tarp Marijampolės ir Vilkaviškio; tuomet Mikalinės dvaras liko nuošalėje nuo šios magistralės. 1877 m. majoratiniame Mikalinės dvare stovėjo 9 namai, kuriuose gyveno 80 vyrų ir 97 moterys. 1887 m. irgi stovėjo 9 pastatai, kuriuose gyveno 80 vyrų ir 97 moterys - jokių pakitimų neužfiksuota. 1888 m. jame gyveno 194 žmonės: 178 - lietuviai, 8 - lenkai, 8 - žydai.
K. Grinius tvirtina, kad XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Mikalinę valdė (o gal nuomavo) Fijalkauskai. Nuo XIX a. pab. žemes, esančias į Marijampolės pusę, nuomavo žydas Rachmilis. Pievos buvo pramintos „Rachmylinėmis”. Ten būta ir stebuklingu laikyto šaltinėlio. 1900 m. dvaras turėjo 2675 margus žemės, laikė 66 arklius, 82 stambius ir 189 smulkius gyvulius. 1904 m. laikė 72 arklius, 139 stambius ir 300 smulkių gyvulių. Per 1906 m. rugių pjovėjų streikus dvaro nuomotojui Antanui Fijalkauskui grasinta mirties bausme. Kai tariamas ar tikrasis grasintojas buvo patupdytas į Kalvarijos kalėjimą, panašius grasinančius laiškus siuntinėjo jo draugai. Taip vyko net 1908 m.
1910 m. aprėpė 2637 margus žemės ir samdė 36 žmones. Tvartuose laikė 59 arklius, 71 stambų ir 70 smulkių gyvulių. Šį majoratinį dvarą 1910 m. valdė rusas Nikolajus Somovas (1866 - 1934). Dvaras neklestėjo, todėl jau tuomet buvo aiškinamasi, ar būtų šio dvaro atskirų sklypų pirkėjų ar nuomotojų. Jis ir buvo paskutinis dvaro valdytojas, ėjęs aukštas pareigas Rusijoje, Vladimiro mieste. Garsėjo ir pirklio veikla. 1912 m. buvo išrinktas į IV Valstybės dūmą. Po revoliucijos nepritarė bolševikams ir buvo priverstas pasitraukti į Konstantinopolį. Apsigyveno Prahoje, o vėliau - Paryžiuje. Čia ir buvo palaidotas.
1923 m. kovą Lietuvos valdžia nusprendė visas majoratinio dvaro žemes (be pagrindinės dvaro žemės dar Podpokusinės palivarkas, atskiri sklypai Katiliškių kaime, karčemos sklypas) išparceliuoti. 1924 m. balandžio mėn. Žemės ūkio valdyba 40 ha žemės ir 4 trobesius leido parduoti varžytinėse. Taip nuo dvaro buvo atplėšta 20 ha žemės. Šios parceliacijos metu dvarą valdžia išnuomavo kelių Marijampolės namų savininkui N. Bialoblockiui. Naujai įsigytose žemėse naujakuriai įkūrė sparčiai augusį Skaisčiūnų kaimą. Apie 1930 metus dvarą už 120 000 litų nusipirko J. Bergsonas, daugiausia gyvenęs užsienyje, o pradinį kapitalą susikrovęs Marijampolėje iš linų, sėmenų, vilnų, šerių eksporto. Per karą dvaras labai nukentėjo. Vis tik kai kurie pastatai žmonėms tarnavo iki maždaug 2009 m. - tuomet buvo uždaryta viename mediniame dvaro pastate veikusi mokykla, kuri greitai ir sudegė. Likęs tik vienas raudonų plytų ūkinis pastatėlis, tvenkinys.

Medžiaga paimta: http://benjamino.blogas.lt/mikalines-dvaras-33.html