Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1872 m. Koplyčios priekyje 1910 m. pristatytas prieangis, o iš šono – nedidelė zakristija. Sovietmečiu ji neveikė, buvo uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Pastato planas stačiakampis su trisiene apside. Koplyčia darnių proporcijų, paprastų liaudies architektūros formų. Koplyčia vienanavė, altorių puošia neobarokinė nukryžiuotojo skulptūra. Virš pagrindinio įėjimo yra stulpeliais paremtas vargonų choras.
Pagrindinį fasado frontoną pratęsia kvadratinis su piramidiniu stogeliu bokštelis su įtaisytu paprastų formų kaltiniu kryžiumi. Šis ir antrasis nežinomo liaudies kalvio darbo ornamentuotas kryžius, esantis ant stogo šelmens iš vakarų pusės, savo kompozicijomis ir ornamentais būdingi Suvalkijos (Sūduvos) kaltiniams kalvių darbų kryžiams.
