Belvederio gynybinis įtvirtinimas datuojamas XVI – XVIII a.
Kaip pažymi fortifikacijos istorikai, XVI a. Europoje pradėtos statyti bastioninės tvirtovės, o tuo pačiu metu išplito ir gynybiniai lauko įtvirtinimai. Pastarieji buvo statomi iš žemės, akmenų, rąstų ir dažniausiai buvo panaudojami tiktai vienai karinei kompanijai. Todėl lauko įtvirtinimai paprastai nebuvo atsparūs laikui. Dabar jie labai apgriuvę ar net naudojami žemės ūkio darbams.
Belvederio gynybinis įtvirtinimas yra vienas iš tokių tipiškų lauko bastioninių įtvirtinimų. Kaip minėta, vietiniai gyventojai jį vadino Šančiumi. O Šančais (vok. die Schaze – pylimas, įtvirtinimas) XVI–XVII a. buvo vadinama lauko fortifikacija, kaip taisyklė, naudota miestams bei tvirtovėms stiprinti, o taip pat kariuomenės stovykloms.