Nemenčinė – viena pirmųjų Lietuvos vietovių, kur po krikšto 1387-aisiais Jogailos įsakymu buvo įsteigta katalikų parapija ir pastatyta bažnyčia. Bažnyčia buvus turtinga ir turėjo gana daug žemių.
Per ilgus amžius ją ne kartą niokojo karai ir gaisrai. Maskvos kariuomenė bažnyčią 1655 m. sunaikino, iki 1680 m. atstatyta. Per Šiaurės karą (iki 1706 m.) sudeginta. Po 1712 m. atstatyta. 1775 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. XVIII a. pab.-XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.
Bažnyčiai sudegus iki pamatų per Nemenčinei tragišką 1842-ųjų gaisrą, tikintieji kurį laiką meldėsi apleistame palivarke prie Neries, vėliau didikų Parčevskių pastatytoje laikinoje bažnytėlėje. 1848 m. pagal architekto Karolio Gregotovičiaus projektą pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Šv. Arkangelo Mykolo garbei ją 1855 m. konsekravo vyskupas Vaclovas Žilinskis. Šis iškilus kryžiais vainikuotas pastatas Nemenčinės miestą puošia ir dabar.
Ne visi Nemenčinės parapijos kaimų gyventojai 1849 m. kalbėjo lietuviškai. XIX a. pamaldos laikytos ir pamokslai sakyti tik lenkų kalba. 1892–1895 m. Nemenčinėje vikaravęs Mykolas Masiulis bažnyčioje pradėjo vartoti lietuvių kalbą. Jį iškėlus, parapija toliau lenkinta. XX a. pradžioje dar buvo 20 lietuviškai kalbančių parapijos kaimų. Lietuvių kalba bažnyčioje pradėta vartoti 1939 m., atgavus Vilniaus kraštą. Bažnyčia 1947 m. apdegė. 1950 m. suremontuota.
Apie 1860-uosius prie bažnyčios didikai Parčevskiai pastatė giminės koplyčią. Apie tai skelbia užrašas virš įėjimo. Čia atgulė daugelis šiam Vilniaus krašto kampeliui itin nusipelniusios giminės atstovų, tarp jų ir Nemenčinės bažnyčios fundatorius Aleksandras Parčevskis. 2009 m. klebono Eduardo Kirstuko iniciatyva šventovė ir koplyčia buvo atnaujintos, bažnyčios stogas uždengtas brangia varine skarda. 1993 m. netoli bažnyčios (prie Nemenčios upelio) buvo pastatyta Dievo Motinos skulptūra su užrašu „Motina, mokyk mus mylėti ir atleisti“ lietuvių ir lenkų kalbomis.
Geocache is a camouflaged micro container hanging on a thuja.