[LT]
1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. – miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia.
Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 1611–1660 m. spausdinusi knygas kirilica. Pirmieji jos leidiniai buvo maldaknygės bažnytine slavų kalba. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio„Slavų gramatika“ (Грамматики славенския правилное Синтагма) – viena pirmųjųbažnytinės slavų kalbos gramatikų (iš jos mokėsi ir Michailas Lomonosovas, pavadinęs knygą „mokslingumo vartais“). Iki 1660 m. spaustuvė išleido 25 knygas rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis. Tarp knygų vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.
XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 m., grąžinta katalikams. XVII a. viduryje dėl pilietinių karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė.
1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią, 1843 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.
XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras, jį panaikinus miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo kurio kartu su Elektrėnais ir kitomis to rajono teritorijomis, nuo kurių Elektrėnai yra arčiau nei Trakai, atjungtas per savivaldybių reformą ir suformuota Elektrėnų savivaldybė. Vievyje buvo renkami parašai už tai, kad miestelis nuo Elektrėnų tvarkytųsi nepriklausomai. Greta Vievio yra Balceriškių RRS, retransliacijos stiebas ir radijo relinės linijos iš Vilniaus į Kauną dalis.
1950 m. Vieviui suteiktos miesto teisės, 1954 m. dalis miesto prijungta prie Ausieniškių apylinkės, Balceriškių apylinkės ir Pakalniškių apylinkės. Sovietmečiu pastatytas grūdų produktų kombinatas, paukštynas, įkurtas akmenų muziejus, geologijos ekspozicija.
1981 m. Vievyje rastas lobis. Jį sudarė LDK, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos, Rygos ir Rusijos monetos, taip pat 67 LDK, Lenkijos, Livonijos šilingų falsifikatai. 786 lobio monetos saugomos Trakų istorijos muziejuje, 10 – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.[4]
1999 m. patvirtintas Vievio herbas.
[EN]
Vievis (
pronunciation (help·info), Polish: Jewie, Russian: Евье, Yev’ye) is a small city in Elektrėnai municipality, Lithuania. It is located 14 km east of Elektrėnai. The city is surrounded by Lake Vievis.
Its alternate names include Anastasevskaya, Jewie (Polish), Vevis, Vievio, Viyevis, V’yevis, and Yev’ye.[1]
In 1522 year the Vievis manor, in 1539 year - town, which belonged to Ogiński family, was mentioned. In the first half of 16th century the first Catholic church was built there.
About 1600, Ogiński family built a Uniate church and founded the Abbey of the Holy Spirit (Lithuanian: Šventosios dvasios). At the beginning of the 17th century a printing press was established near the abbey, notable for printing books by various ProtestantCalvinist scholars.[2]
In 1794 and 1812, the church burned down and was rebuilt in 1816. In 1837 an Orthodox church was built.
In the period between World War I and World War II, Vievis was near the dividing line between Lithuania and Poland. The town used to be among those with the largest Polish population, with roughly 77% inhabitants identifying themselves as Poles.[citation needed] In 2011 census, only 10.9% of inhabitants identified themselves as Poles as well as 3.74% Russians and 82.56% Lithuanians.[3]
The 17th century printing press became the reason why a 1970s samizdat journal "Lustra dzion" edited by Vincuk Viačorka cited "Jewie" as the place of its publishing (even though it was in fact published in Minsk).[4] The printing press is also featured on the modern coat of arms of the city, adopted in 1999.