Pasiruoškite kelionei, pasiimkite vandens, jei keliausite šiuo treilu vasara, jei kitu metų laikų - pagal poreikį. Šiame treile turėsime visko ir kalnų ir lygių trasų. Tad pasirinkite jums priimtinesnį kelionės būdą. Aš asmeniškai siūlyčiau pradėti nuo pirmojo taško. Nesitikėkite lengvo grobio, dviračių takai neiškloti asfaltu, tad ant taku nemažai yra medžių šaknų. kartais teks paėjėti šalin nuo tako. vietom gali tekti kopti į kalną. Kai kurie konteineriai neatitinka pavadinimo (tiek įvairių su piešiniais nepavyko rasti) .
Prieš "paimant" jį - pastudijuokite maršrutą, kad nereikėtu laipioti per tvoras. :)
Get ready for the trip taking some water if you are traveling by this trail in summertime, if not - according to the need. In this trail you will face everything from mountain and hills but also flat terrain. So select more acceptable way for yourself. Personally, I would suggest to start with the first point. Do not expect an easy target. Bicycle paths are not layd by asphalt, so there are some tree roots on the path, sometimes you have to walk away from the path and sometimes you may need to climb the mountain. Some containers do not meet the title (so much different pictures was not possible to find).
Before taking this trail - get study the route, so you do not climb over the fences.
FTF:andrius19911028
Miškinė kiaunė (lot. Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.
Paplitimas
Miškinės kiaunės paplitimas
Miškinės kiaunės paplitusios Europos miškų zonoje.
Išvaizda
Miškinė kiaunė sveria 0,9-1,2 kg, kūnas laibas, pailgos formos. Kailis rudas. Beveik trečdalį kūno ilgio sudaro puošni uodega. Snukutis trumpas, ausys apvalios, nedidelės. Smakras, pakaklė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.
Buveinė
Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomi kirtavietėmis.. Skurdžiuose pušynuose retesnė.
Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandoje ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių drevėse, voverių lizduose, pelėdoms skirtuose inkiluose, o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose, po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.
Veisimasis
Poruojasi liepos mėnesį. Nėštumas trunka 264-282 paras. Apvaisintos kiaušialąstės latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna akli ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.
Mityba
Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, varliagyviais, vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, voverėmis, kurmiais, uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.
Amžius
Gyvena iki 8-10 metų, voljeruose - iki 18 metų.
Priešai
Natūralių priešų beveik neturi.
Veiklos žymės
- Pėdos sniege ir minkštame grunte;
- Sudraskytų paukščių plunksnos;
- Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.
Reikšmė
Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.
Gausa
Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi. Nesaugoma.
Medžioklė
Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.