Lobis padėtas Stungių kaime Joniškio rajone prie kryžiaus. Stungiškiai 1995 metais, po to, kai mirė daug vidutinio amžiaus vyrų, pastatė kryžių, tikėdami, kad jis saugos nuo tokių negandų.
Šiaurės Lietuvoje ilgiausiu laikomas apie 2,5— 3 kilometrus besitęsiantis Stungių kaimas (Joniškio rajonas). Tarybiniais metais suskaičiuota, kad yra vienas iš tų, kuris turi daugiausia gyventojų (apie 600) ir didžiausias savo plotu šalyje. Daugelį metų kaimas garsėjo žagarvyšnėmis ir kitais sodinukais iš sodininkystės ūkio, dabar daug žmonių savo sodybose užsiima sodinukų verslu. Enciklopedijoje ši vietovė minima XVI amžiuje, tada jau turėjusi 53 sodybas. O Stungių kapinynas — viena iš žiemgalių laidojimo vietų — liudija žmones šiose apylinkėse įsikūrus laikotarpiu nuo V iki XIII amžiaus.
Geros šio krašto žemės leido kurtis ūkininkams. 1940 metais tarp 39 Žagarės ir jos apylinkių telefono abonentų minimas ir ūkininkas iš Stungių kaimo Aleksandras Laikūnas. Telefoną tais laikais išgalėjo turėti toli gražu ne kiekvienas mirtingasis.
Stungiuose dar išlikusi ir toliau puoselėjama senovinė gegužinių pamaldų tradicija. Visą gegužės mėnesį vakarais pamaldūs kaimo gyventojai renkasi vienoje troboje, kur papuošiamas altorėlis Švč. Mergelei Marijai ir gieda giesmes, skaito maldas, poteriauja. Šių susitikimų pagrindiniai entuziastai dabar yra Valerija ir Juozas Šliažai.
Stungiškiai vieni pirmųjų rajone, 1995-aisiais, pasistatė kaimo kryžių. Pasak bibliotekininkės, žmonės kalba, jog kelis metus iš eilės mirė labai daug vidutinio amžiaus kaimo vyrų. Tad nuspręsta surinkti lėšų ir pastatyti kryžių, kad jis apsaugotų. Kryžių restauravo ir perdažė pats jį gaminęs skulptorius Saulius Alejūnas, jam talkino Vytautas Grigutis
