Paparčių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu yra Paparčių seniūnijoje, Paparčių kaime, 0,85 km į rytus, pietryčius nuo kelio Žasliai–Vievis kryžkelės į Pakalniškius, 0,4 km į pietryčius nuo Žiežmaros upės pralaidos kelyje Žasliai–Vievis, dešiniuosiuose Žiežmaros ir Kotupio upių krantuose, į šiaurės rytus nuo jų santakos.
Piliakalniu vadinamas aukštumos kampas yra Žiežmaros ir Kotupio slėnyje, jo rytiniame kyšulyje. Iš pietų jį supa Kotupis, iš vakarų, šiaurės vakarų – Žiežmara, iš šiaurės – Žiežmaros slėnis, pietuose ir pietvakariuose jis ribojasi su aukštuma.
Šlaitai statūs, 27–28 m aukščio (šiaurės vakaruose, šiaurėje ir rytuose). Stačiausi – poietinis, vakarinis ir šiaurės vakarinis šlaitai. Kalva yra apie 0,9 km ilgio vakarų – rytų kryptimi ir 0,4 km pločio. Viršus lygus, susiliejantis su aukštuma toliau į pietus ir pietvakarius.
Piliakalnis yra registrinis objektas.
Kalva vadinama Pilies kalnu.
Pasakojama, kad ant šio kalno anksčiau stovėjusi medinė pilis; joje gyvenęs kunigaikštis. Kovų su kryžiuočiais metu pilis buvo sudeginta. Pasakojama ir tai, kad ant šio piliakalnio vaidilutės kūrenusios ugnį.
Žmonės minėjo, kad kalne rasdavo senų kardų, durtuvų, surūdijusiais galais. Nors šalia gyvenęs žmogus teigė, kad kalnas seniai ariamas, tačiau jokių radinių nebuvo randama, tik kalno vakarinėje pašlaitėje, kur seniau stovėjęs pastatas, pasitaikydavo plytgalių.
1387 m. Jogailos sutartyje su Skirgaila ir vėliau kronikose minima Paparczun (Paparten, Popparten) pilis, M. Balinskio, F. V. Pokrovskio, J. Basanavičiaus manymu, turėjusi stovėti Paparčiuose esančiame Pilies kalne. Tačiau XV–XVI a. Paparčių valsčiaus administracinis centras buvo Papartėliai. Dar XIX a. I pusėje Papartėliai vadinti Paparčiais. Todėl gali būti, kad 1387 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Paparczun (Paparten, Popparten) pilis stovėjo Papartėlių piliakalnyje.
Piliakalnis sistemigai netyrinėtas. 1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas.
2002 m. piliakalnyje vykdyti archeologiniai žvalgomieji tyrimai, kuriems vadovavo R. Augustinavičius. Tyrimų metu buvo ištirtas 34 kv. m. plotas, tačiau radinių ar kultūrinio sluoksnio nebuvo aptikta.
ENGL:
Ferns mound, known as the Castle Hill neighborhood are ferns, ferns village, 0.85 km to the east, south-east of the road Žasliai-Vievis crossroads in Pakalniškiai, 0.4 km to the southeast of the river Žiežmaros bypass road Žasliai-Vievis, right-wing and Žiežmaros Kotupio rivers banks, north-east of the confluence.
Mounds called highlands angle is Žiežmaros and Kotupio Valley, the eastern cape. From the south it is surrounded by Kotupis, from the west, north-west - Žiežmara, from the north - Žiežmaros Valley, south and south-west it is bordered by lofty.
The slopes are steep, 27-28 m (north-west, north and east). I built - poietinis, western and north-western slopes. The hill is about 0.9 km long west - east and 0.4 km wide. Top smooth, confluent with the hill to the south and southwest.
The mound is gross registered object.
Hill called the Castle Hill.
It is said that on this mountain earlier wooden castle; It is inhabited by the prince. Fighting Crusaders, the castle was burned. The story and the fact that on top of this mound priestess kūrenusios fire.
People said that the mountain would find old swords, bayonets, almost dead rollers ends. Although the life of the country people said that long hill plowed, but no findings have not been found, only the western slope of the mountain, where formerly stood a building occurred brickbat.
1387. Jagiellonian contract with Skirgaila and later chronicles mention Paparczun (Paparten, Popparten) Castle, Mr Balinskis F. V. Pokrovsky, J.Basanavičiaus opinion, had to stand in a fern in the Castle Hill. However, the XV-XVI centuries. Ferns district administrative center was Papartėliai. Even the nineteenth century. I call Papartėliai side ferns. Therefore, it may be that in 1387. written sources mention Paparczun (Paparten, Popparten) Castle stood Papartėlių mound.
Mound sistemigai studies were performed. 1971. A. Tautavičius it spied out in 1977. mapping M. Černiauskas.
2002. mound conduct archaeological survey research, led by R. Augustinavičius. The studies examined 34 sq. m. The area, however, finds or cultural layer was not detected.