LT: Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurę nuo Kavarsko, sudarytas iš šalia esančių Dabužių I ir Dabužių II kaimų. Ribojasi su Pazniokų, Apykelių, Aleksandravos, Dabužėlių, Paraisčių, Vyšniakalnio, Devenių, Margių ir Sirvydų kaimais, Konceviciškių viensėdžiu. Įsikūręs prie Susienos upelio – Šventosios dešiniojo intako.
EN: Dabuziai - a village in the district anyksciai.
Dabužių bažnyčia
LT: Manoma, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo Dabužinskių, gyvenusių čia nuo senų laikų, pavardės. XVI a. pradžioje Dabužių dvaras priklausė seniausiam žinomam šios giminės atstovui Petrui Dabužinskiui-Januškevičiui, kuriam mirus dvarą toliau valdė jo sūnūs Stankus ir Jonuška. Jiedu 1532 m. iš naujo pažymėjo ribas tarp Dabužinskių ir Radvilų valdų. XVI a. antrojoje pusėje Stankaus ir Jonuškos vaikai, paveldėję Dabužių dvarą, bylinėjosi dėl žemių. Per santuokas su Dabužinskiais į dvarą atėjo Leibų ir Monfredų giminės, todėl beveik du šimtmečius Dabužių dvarų savininkai buvo Dabužinskiai, Leibos ir Monfredai.
Nuo 1926 m. Dabužiuose veikė pieninė (susprogdinta vokiečių 1944 m.), turėjusi 18 pieno surinkimo punktų, nuo 1931 m. čia buvo pašto agentūra.
Didžiųjų Dabužių dvaras, taip vadintas nuo 1903 m., buvo irgi Klimčickių valda. Jį XIX a. viduryje iš paveldėtojo Motiejaus Kuncevičiaus įsigijo ir valdė Jonas Klimčickis. 1923 m. šiame dvare buvo viena jo dukters Marijos Klimčickytės-Strachovos (?–1931) sodyba – 388 gyventojai. Dvaro savininkės vyras matematikos profesorius Michailas Strachovas (?–1923) gyveno ir dirbo Sankt Peterburge (Rusija), dėstė matematiką universitete. M. Klimčickytė-Strachova jaunystėje buvo namų mokytoja, platino lietuviškas knygas, vėliau statė pirmąją Dabužių mokyklą, prisidėjo pinigais, statant Dabužių bažnyčią, skyrė žemės kapinėms kurti. 1929 m., kai buvo vykdoma šio dvaro žemės parceliacija, savininkė dar valdė 264,73 ha žemės. Mirus M. Strachovai, Didžiųjų Dabužių dvarą 1931 m. paveldėjusi jos sesuo Elena Klimčickytė pardavė jį savo pusbroliui, buvusio Mažųjų Dabužių dvaro savininko sūnui Vitoldui Klimčickiui ir jo seseriai Jadvygai Klimčickytei, kurie valdė dvarą iki nacionalizacijos 1940 m. Dvaro rūmuose XX a. viduryje iki 1963 m. veikė mokykla, paskui jie buvo apleisti ir nugriauti.
Iki 1949 m. Dabužiuose veikė pradinė mokykla, dirbusi 1921 m. statytose patalpose Dabužių II kaime (mokyklos pastatas sunyko apie 1980 m.). 1949 m. ji buvo reorganizuota, perkelta į Dabužių dvaro patalpas ir 1949–1962 m. veikė kaip septynmetė, 1962–1986 m. – aštuonmetė, nuo 1986 m. – nepilnoji vidurinė, devynmetė mokykla. Nuo 1963 m. mokykla dirbo naujame mūriniame pastate. 1989 m. Dabužių devynmetei mokyklai buvo suteiktas Konstantino Sirvydo vardas – pirmajai šalyje tarp devynmečių mokyklų. 2001 m. pagrindinė mokykla buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2010 m. šis skyrius buvo uždarytas, nelikus mokinių. Mokyklos pastatas liko apleistas ir 2016 m. parduotas privačiam asmeniui.
Nuo senų laikų, dar nuo XIX a. pradžios, kiek atokiau nuo Dabužių dvaro sodybos, buvo medinė koplyčia. Altoriuje buvo įrašyta 1800 metų data ir minima vyskupo Kasakauskio pavardė. Apie 1863 m. prie koplyčios kiek laiko buvo ir kunigas. Nuo 1913 m. joje buvo laikomos reguliarios gegužinės pamaldos, nuo 1915 m. Anykščių kunigai jas čia aukodavo ištisus metus kartą per mėnesį. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kareiviai nusiaubė koplyčią, išdaužė langus, išdraskė altorių.
Dabužių bažnyčios pastatas yra mūrinis netinkuotas, nestilingas, bet turi neogotikos bruožų. Jis yra vieno bokšto, stačiakampio plano, vidus 3 navų, yra 3 altoriai, kuriuos įrengė šiaulietis meistras Antanas Leviška. Šventorius aptvertas, jame yra medinis ornamentuotas kryžius, dedikuotas Atgimstančiai Lietuvai (1989 m.) bei kunigo S. Žvinio kapas su antkapiniu paminklu. 2009 m. į šventorių iš Sirvydų kaimo perkeltas restauruotas paminklas iš Dabužių apylinkių kilusiam lietuvių raštijos pradininkui, pirmojo lietuvių kalbos žodyno autoriui vienuoliui jėzuitui Konstantinui Sirvydui (autorius – skulptorius Jonas Žukas, 1988 ir 2009 m.).
Didžiausi Dabužių parapijos atlaidai – tituliniai Šeštinių, Kristaus Žengimo į dangų, švenčiami šeštąjį sekmadienį po Velykų. Parapijoje taip pat švenčiama Žolinė rugpjūčio 15 dieną ir ir Šv. evangelisto Luko atlaidai sekmadienį po spalio 18 dienos.
Po Antrojo pasaulinio karo iš Dabužių buvo ištremta į Sibirą 13 asmenų.
Nuo 1944 m. iki 1971 m. kovo 12 d. veikė Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus (vėliau – Kavarsko, Anykščių rajono) Dabužių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Kavarsko apylinkės.
Dabužiuose buvo 87 (1959 m.), 172 (1970 m.), 373 (1979 m.), 367 gyventojai (1984 m.). XX a. viduryje kaime buvo atidarytas medicinos punktas (1950 m.) ir biblioteka (1950 m.), veikia pašto skyrius.
1957 m. Dabužiuose buvo atidaryti kultūros namai, juose meno vadovas Sigitas Bernotavičius pastatė spektaklius Antano Vienuolio "Paskenduolė" ir Boriso Dauguviečio "Žaldokynė". 2012 m. Dabužiuose atidaryti Bendruomenės namai.
Dabar kaime veikia malūnas.
