LT: Gimimo metai kitų šaltinių duomenimis – 1580 m., gimimo vieta – tik spėjama.
Tėvai – smulkūs dvarininkai bajorai. Gabų jų sūnų apie 1594 m. keliaudamas po Aukštaitiją pastebėjo vienuolis etnografas Jokūbas Lavinskis ir parsivežė į Vilnių mokytis ir lavintis. 1594–1598 m. K. Sirvydas mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje, baigė poetikos klasę.
1598 m. K. Sirvydas davė įžadus ir tapo vienuoliu jėzuitu. 1598–1600 m. jis toliau mokėsi Rygos (Latvija) jėzuitų noviciate, 1600 m. tęsė mokslą Dorpato (dabar – Tartu, Estija) religinėje mokytojų kolegijoje, kur studijavo retoriką.
Prasidėjus karui ir švedams įsiveržus į Estiją, artinantis prie Dorpato, K. Sirvydas kartu su kitais studentais jėzuitais 1600 m. persikėlė į Nesvyžių (Baltarusija), 1600–1602 m. dirbo gramatikos mokytoju žemesnėse Nesvyžiaus religinės kolegijos klasėse, o 1601–1603 m. tęsė ir baigė retorikos studijas Nesvyžiaus kolegijoje.
1603–1606 m. K. Sirvydas studijavo filosofiją Pultusko (Lenkija) kolegijoje, 1606–1610 m. toliau studijavo Vilniaus universitete teologiją.
1610 m. pavasarį jis buvo įšventintas kunigu, o birželį apsigynė mokslinį darbą – tezes iš viso teologijos kurso. Sulaukęs gero įvertinimo, jis gavo teisę duoti amžinuosius vienuolio jėzuito įžadus.
1610–1611 m. K. Sirvydas buvo Vilniaus universiteto bažnyčios – centrinės Vilniaus bažnyčios – pamokslininkas, skirtas sakyti pamokslus lietuvių kalba. Šios pareigos tekdavo tik ypatinga kalbos dovana pasižymėjusiems dvasininkams. 1611 m. rugsėjį jis grįžo į Nesvyžių, kur 1611–1612 m. atliko terciatą jėzuitų namuose ir 1612m. liepą davė amžinuosius vienuolio jėzuito įžadus, o 1612–1613 m. buvo Nesvyžiaus pamokslininkas, sakė pamokslus lenkų kalba.
1613 m. K. Sirvydas grįžo į Vilnių, apsigyveno akademijoje prie Šv. Jonų bažnyčios ir čia liko iki gyvenimo pabaigos. 1617 m. Šv. Jonų bažnyčioje jis davė paskutiniuosius iškilmingus vienuolio jėzuito įžadus.
1613, 1619–1622 ir 1625–1626 m. jis dėstė Vilniaus universiteto Teologijos fakultete pozityviąją teologiją, buvo Šv. Rašto ir kontroversijų profesorius, 1623–1624 m. buvo rektoriaus padėjėjas (monitorius). 1613–1622 m. jis sakė pamokslus lietuvių ir lenkų kalbomis Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, kol dėl silpstančios sveikatos buvo atleistas nuo šios kassavaitinės pareigos. 1617–1618 ir 1623–1624 m. jis dar sakė pamokslus Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.
1614–1617 m. jis taip pat globojo Dievo Kūno (Gailestingumo) broliją, veikusią prie Šv. Jonų bažnyčios, 1621–1622 m. buvo Kristaus Kūno brolijos dvasios vadas, nuo 1625 m. ilgą laiką buvo akademijos studentų dvasios tėvas. 1615–1617 m. K. Sirvydas buvo žemesniųjų studijų prefektas, vienerius metus vadovavo graikų kalbos lavinimosi studentų būreliui. Dėl įtemto darbo pašlijus sveikatai, nuo 1629 m. liko admonitoriumi – tarpininku tarp viršininkų ir valdinių, profesoriumi emeritu.
1631 m., jau sunkiai sergančiam prieš pat mirtį, K. Sirvydui buvo suteiktas filosofijos ir laisvųjų menų magistro (daktaro) mokslinis laipsnis.
Apie 1620 m. K. Sirvydas parengė ir išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną "Dictionarium trium linguarum" ("Trijų kalbų žodynas", lenkų-lotynų-lietuvių kalbos), kuriame buvo apie 6000 lietuviškų žodžių, pirmą kartą pateikiami lietuviški kai kurių planetų ir žvaigždynų pavadinimai.
Tai – pirmasis spausdintas lietuvių leksikografijos darbas. Iki šių dienų išliko vienintelis šio leidinio egzempliorius be pradžios ir pabaigos, 432 išlikusiuose puslapiuose yra 8260 žodyninių straipsnių. Jis buvo surastas tik 1896 m. Maskvos (Rusija) sinodo spaustuvės bibliotekoje, dabar saugomas Maskvos centriniame senųjų aktų archyve.
Iš viso buvo parengti ir išėjo 5 šio žodyno leidimai: 1620, 1631, 1642, 1677 ir 1713 metais.
1631 m. leidimo žodynas nėra išlikęs. 1642 m., jau po K. Sirvydo mirties išleistame pilnesniame ir tobulesniame žodyno leidime buvo apie 10 000 žodžių. Vienas šio žodyno 1713 m. laidos egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Tai buvo vienintelis Lietuvoje spausdintas žodynas iki XIX a. pabaigos. K. Sirvydo žodynas padėjo pamatus lietuvių leksikografijai ir kalbotyrai, svarbus kalbos norminimui ir turtinimui, jis leido studijuoti ir norminti lietuvių bendrinę kalbą. Žodyne gausu naujadarų: "mokytojas", "taisyklė" ir kt. Nors K. Sirvydas jame vartojo daug rytų aukštaičių tarmės elementų, tačiau jis rėmėsi visos lietuvių kalbos leksika.
K. Sirvydas taip pat parašė ir išleido dviejų dalių barokiško stiliaus pamokslų rinkinį – postilę "Punktay sakimu" ("Punktai sakymų", pirmoji dalis, nuo Advento iki Gavėnios, 1629 m., antroji dalis, Gavėniai, 1644 m.). Jame surinktos įvairių pamokslų santraukos lietuvių kalba, pirmą kartą išspausdintos lotynų raidėmis, o ne gotišku šriftu, su jų vertimais į lenkų kalbą. Ši knyga tuo metu naudota kaip lietuvių kalbos vadovėlis, XIX a. pab. – XX a. pr. dar kelis kartus išleista (1845, 1885 m.). Pirmosios dalies 1629 m. laidos egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Pirmoji "Punktai sakymų" dalis turi tris autoriaus parašytus priedus: lotynišką epigramą Vilniaus vyskupo E. Valavičiaus herbui su herbo atvaizdu (stemą) bei lotynišką dedikaciją pačiam vyskupui ir lenkišką "Prakalbą į skaitytoją". Iš šių priedų matyti, kad savo pamokslų knyga K. Sirvydas siekė dviejų tikslų: religinio žmonių auklėjimo ir Vilniaus vyskupijos kunigų mokymosi lietuvių kalbos.
"Punktai sakymų" yra ir Lietuvos filosofinės minties raidos atspindys. Jų centre – mąstymai apie atskirą mirtingą žmogų, kurio dvasioje susiduria gėris ir blogis. Svarbiausias klausimas – prasmės ieškanti asmenybė. K. Sirvydas gali būti siejamas su praeities ir naujųjų laikų mąstytojais, bandžiusiais spręsti vieno žmogaus gyvenimo prasmės paslaptį.
Jėzuitų istorikai mini, kad apie 1630 m. K. Sirvydas išleido ir pirmąją lietuvių kalbos gramatiką "Clavis linguae Lituanicae" ("Lietuvių kalbos raktas"), tačiau šis leidinys neišliko.
Buvo didelis eruditas, šalia lietuvių ir lenkų kalbų mokėjo lotynų, graikų, hebrajų ir senąją slavų kalbas.
Mirė 1631 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios rūsyje.
Įamžinant K. Sirvydo atminimą, jam pastatytas paminklas Vilniaus universitete (autorius – skulptorius Juozas Kėdainis, 1979 m.), granitinis biustas Anykščių Šv. Mato bažnyčioje (autorius – skulptorius Jonas Meškelevičius, 1982 m.). Rieduliu su įrašu pažymėta menama jo gimtosios sodybos vieta Sirvyduose, pastatytas paminklas Dabužių bažnyčios šventoriuje (autorius – Jonas Žukas, 1988–2009 m.).
Vilniuje, Literatų gatvės meno projekte, jam dedikuota Eglės Vertelkaitės sukurta miniatiūra.
K. Sirvydo vardu pavadintos gatvės Vilniuje ir Anykščiuose, vienas kiemas Vilniaus universiteto pastatų ansamblyje. Jo vardu 1989–2001 m. vadinosi Dabužių pagrindinė mokykla, vėliau pertvarkyta į pradinę ir išvis uždaryta.
EN: Konstantinas Sirvydas (rarely referred as Konstantinas Širvydas; Latin: Constantinus Szyrwid; Polish: Konstanty Szyrwid) 1579 – 8 August 1631) was a Lithuanian religious preacher, lexicographer and one of the pioneers of Lithuanian literature from the Grand Duchy of Lithuania, at the time a confederal part of the Polish-Lithuanian Commonwealth.[4] He was a Jesuit priest, a professor at the Academia Vilnensis and the author of, among other works, the first grammar of the Lithuanian language and the first tri-lingual dictionary in Lithuanian, Latin and Polish (1619). Famous for his eloquence, Sirvydas spent 10 years of his life preaching sermons at St. John's church in Vilnius (twice a day - once in Lithuanian, and once in Polish)
He was born in Lithuania some time between 1578 and 1581, in the village of Širvydai near Anykščiai. In 1612, he became a professor of theology at the Academia Vilnensis, the predecessor of Vilnius University. Between 1623 and 1624, he also briefly served as the deputy rector of his alma mater, after which he continued as a professor in theology, liberal arts and philosophy.
At the same time, he began his career as a preacher, writer and scientist. First edition before 1620 - fifth in 1713,[5] he published his tri-lingual Polish-Lithuanian-Latin dictionary Dictionarium trium linguarum in usum studiosae juventutis, one of the first such books in Lithuanian literary history. It has been printed in at least five editions since that time. First and later editions slightly differed. Editions Until the 19th century, it was the only Lithuanian dictionary in print. Sirvydas' lexicon is often mentioned as a milestone in the standardization and codification of the Lithuanian language. The first edition contained approximately 6000 words, the second was expanded to include almost 11,000 words. It also had a lot of newly created Lithuanian words - for example mokytojas (teacher), taisyklė (rule), kokybė (quality).
A decade later, in 1629, he published the first volume of a collection of his sermons entitled Punktai Sakymų, and he later translated them into the Polish language as Punkty kazań. The Lithuanian version of this work was often used as a primer to teach the Lithuanian language. However, it was not until 1644, that the second volume was finally published. Around 1630, he compiled the first book of grammar of the Lithuanian language (Lietuvių kalbos raktas – Key to the Lithuanian Language), which however did not survive to our times. He died from tuberculosis on August 8, 1631 in Vilnius.
