Žaliakalnio funikulierius (arba Žaliakalnio keltuvas) – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, pirmasis mieste ir Lietuvoje, vienas seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1931 m.
Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, 1200 mm pločio, pirkti Vokietijoje. 142 m ilgio trasos pasvirimo kampas 25,9 %. Vagonai mediniai, apkalti skarda, talpina 36 keleivius, juda 2 m/s greičiu. Kelionė trunka 1 min 38 s.
Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu. Jame sumontuoti keltuvo mechanizmai, saugomi įvairūs reikmenys. Numatytos patikimos keltuvo apsaugos sistemos: vagonai turi specialius automatinius stabdžius, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams riedėti žemyn.
Žaliakalnio funikulierius yra pirmas toks įrenginys Lietuvoje. 1996 m. lapkričio 30 d. paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę. 1997 m. spalio 24 d. įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą. 2003 m. spalio 9 d. LR Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.
2004 m. spalio 16 d. išleistas keltuvui skirtas pašto ženklas (dail. Giedrė Luzinienė). Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia dviejų pašto ženklų seriją „Technikos paminklai. Kauno funikulieriai“. Abu pašto ženklai išleisti 600 000 tiražu, 1 ir 1,3 lito nominalo.
Žaliakalnio funikulierius, funkcionalizmo stiliaus stočių pastatai yra sena ir neatsiejama Kauno miesto centro, Prisikėlimo bažnyčios ir aikštės prieš ją architektūrinio ansamblio dalis. Jis tapo grandimi, jungiančia Laisvės alėją su šia šventove. Keltuvas teikia autentišką informaciją apie to meto inžinerijos bei architektūros lygį. Vidutiniškai per dieną keltuvu naudojasi nuo 400 iki 600 keleivių.