Žemaičių Alka Šventojoje – 1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.
1966–1976 m. netoli Šventosios atliekant archeologinius kasinėjimus, buvo rastas vienas įdomiausių akmens amžiaus gintaro lobių. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke.
Čia pagoniškas šventes rengia senosios baltų kultūros ir religijos entuziastai, švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22d.) šventės. Jorės (balandžio 23 d.) šventė vadinama Palangos pagonių švenčių švente, kuri patraukia dėmesį ritualais bei apeigomis (jų metu yra aukojamos gintaro dulkės, metant jas į laužą ir mintyse linkint ko nors gero ar išsakomi slapčiausi norai).
Žemaičių alka Šventojoje įrengta ant kopos, aplinkui gražus kraštovaizdis. Spėjama, kad Žemaičių alkos vietoje yra stovėjusi Elijos gyvenvietės medinė bažnyčia. Kęsgailos įsakymu bažnyčia esą buvusi perkelta ant Birutės kalno.
--------
Žemaičių Alka - (Samogitian Alka) - reconstructed pagan observatory in Šventoji, Lithuania which used to be placed on Birutės hill in Palanga in XV century.
During the archaeological work in 1966-1976 the most interesting amber treasure was found near Šventoji. Sculpture in Žemaičių alka recollects the 5000 years old 2m heigh wooden post with owl face mask found at the site.