Į Š nuo kaimo, Nevėžio kairiam krante buvusio piliakalnio liko 3 m aukščio PV šlaito dalis. Piliakalnį iš ŠV juosė Nevėžis, iš ŠR - jo senvagė. P ir PV jis siekė aukštesnį lauką, nuo kurio buvęs iškastas griovys. Aikštelė buvusi 30-35m skersmens. Jos viršus suardytas žvyrduobės. XIX a. pabaigoje F.Pokrovskis mini piliakalnį su pylimu ir įdubusia aikštele. Mini piliakalnį ir P.Tarasenka bei J.Elisonas. 1938m. žvalgė Kauno muziejus (vad. J.Puzinas), rado jau tik piliakalnio fragmentus. 1968m. žvalgė LII (vad. A.Tautavičius). Piliakalnis vadintas Pilaitės kalnu, 1985m. Naujamiestyje užrašyta, kad kalną supylę kareiviai varinėmis kepurėmis. 1982m. konstatuota, kad piliakalnio nebėra ir iš paminklų sąrašo jis išbrauktas. Paminklinė lenta, esą, buvusi pastatyta ne vietoje, todėl nuimta, o jos stovas panaudotas Berčiūnų pilkapiams pažymėti. 1985m. buvo tikslinama sunaikinto piliakalnio vieta ir nuspręsta, kad jis stovėjo valymo įrenginių teritorijoje ir buvo sunaikintas juos statant arba dar anksčiau, imant žvyrą. Dabar viena kalvelė į V nuo vandenvalos įrengimų vėl pažymėta kaip piliakalnis. Valakų reformos metais Papušių vietoje buvo Graumečiai, juose išmatuota 10 gyvenamų valakų ir 1 tuščias, prievolinis. Kiti šaltiniai Graumečius nukelia į Puškonis, o Papušiuose spėja buvus Nevėžninkus II arba Užutilius. Panevėžio miesto vandenvalos įrengimai (3km į P nuo Berčiūnų). Prie jų paskutinis Bernardo Bučo darbas - skulptūra "Nevėžis". Savo laiku miestas nerado pinigų ar noro skulptūrą įsigyti, tai ji atiteko vandentiekio įmonei, kuri ir pasistatė prie savo objekto.